Legendinė Vokietijos roko grupė „Scorpions“ jau daugiau nei penkis dešimtmečius drebina didžiąsias pasaulio scenas, tačiau gerbėjų širdyse vis dažniau kirba neramus klausimas: kiek ilgai dar tęsis ši neįtikėtina kelionė? Grupės lyderis ir vokalistas Klausas Meine, kurio balsas tapo kelių kartų himnu, pastaruoju metu nevengia atvirų pokalbių apie senatvę, sveikatą ir rokenrolo realybę. Nors grupė jau kartą buvo paskelbusi apie karjeros pabaigą, likimas ir begalinis publikos palaikymas privertė juos pakeisti planus. Šiandien, kai grupės nariai jau įžengė į septintąjį ar aštuntąjį dešimtmetį, Klausas Meine atvirai dalijasi mintimis apie tai, kas laukia grupės ateityje, kodėl žodis „pensija“ buvo išbrauktas iš jų žodyno ir kokie iššūkiai lydi muzikantus, atsisakančius nulipti nuo scenos.
Kodėl atsisveikinimo turas tapo nauja pradžia
Daugeliui puikiai įsiminė 2010-ieji metai, kai „Scorpions“ oficialiai paskelbė apie savo karjeros pabaigą ir pradėjo didžiulį atsisveikinimo turą. Tuo metu tai atrodė logiškas ir garbingas sprendimas – pasitraukti būnant viršūnėje. Tačiau, kaip vėliau pripažino pats Klausas Meine, tai buvo sprendimas, paremtas emocijomis ir nuovargiu, o ne realiu noru nustoti kurti.
Klausas Meine ne kartą yra pabrėžęs, kad atsisveikinimo turo metu jie pamatė tai, ko nesitikėjo – minias jaunų žmonių, stovinčių pirmose eilėse ir dainuojančių jų dainas. Tai nebuvo tik senoji gvardija, atėjusi atiduoti duoklę; tai buvo nauja karta, kuri tik dabar atrado „Scorpions“. Šis energijos antplūdis privertė grupę persigalvoti. Muzikantai suprato, kad jei publika vis dar reikalauja jų muzikos, o jie patys jaučia aistrą groti, stabdyti veiklą būtų nusikaltimas prieš save ir gerbėjus.
Šiandien grupės lyderis į situaciją žiūri kur kas pragmatiškiau. Jis teigia, kad didžiausia klaida buvo garsiai ištarti žodį „pabaiga“. Dabar grupė vadovaujasi paprasta taisykle – jie gros tol, kol leis sveikata ir kol koncertuose bus jaučiama ta pati „chemija“, kuri juos vienijo pastaruosius 50 metų.
Sveikatos iššūkiai ir fizinė ištvermė scenoje
Nėra paslaptis, kad rokenrolas yra fiziškai alinantis darbas, ypač kai kalbame apie pasaulinius turus, trunkančius mėnesių mėnesius. Klausas Meine, kuriam jau virš 75 metų, atvirai kalba apie tai, kad kūnas nebeveikia taip, kaip jaunystėje. Pastaraisiais metais jam teko išgyventi sudėtingą nugaros operaciją, kuri sukėlė daug nerimo tiek pačiai grupei, tiek gerbėjams.
Tačiau vokalistas pabrėžia, kad būtent muzika yra geriausias vaistas. Jis laikosi griežto režimo, kad išlaikytų savo balsą ir fizinę formą:
- Balsas yra prioritetas: Klausas Meine itin saugo savo balsą, vengdamas kondicionierių, skersvėjų ir nereikalingo kalbėjimo turo metu.
- Fizinis pasirengimas: Reguliarios treniruotės ir fizinė terapija yra būtina kasdienybės dalis, leidžianti ištverti dviejų valandų pasirodymus scenoje.
- Poilsio režimas: Grupė dabar planuoja savo turus protingiau, palikdama daugiau laiko poilsiui tarp koncertų, kad organizmas spėtų atsistatyti.
Meine pripažįsta, kad kiekvienas koncertas dabar yra tarsi mažas stebuklas ir asmeninė pergalė prieš laiką. Jis nebebijo pripažinti, kad skauda ar kad yra sunku, tačiau ta akimirka, kai užsidega prožektoriai ir suskamba pirmieji akordai, atperka visus fizinius nepatogumus.
Naujasis albumas „Rock Believer“ – įrodymas, kad ugnis dar dega
Daugelis veteranų grupių senatvėje apsiriboja tik senų hitų grojimu, tačiau „Scorpions“ pasirinko kitą kelią. Jų naujausias albumas „Rock Believer“ tapo garsiu pareiškimu, kad kūrybinė ugnis vis dar liepsnoja. Klausas Meine šį albumą vadina vienu svarbiausių grupės istorijoje būtent dėl konteksto, kuriame jis gimė.
Kūrybinis procesas vyko pandemijos metu, kai pasaulis buvo užsidaręs. Tai leido grupei grįžti prie savo šaknų – jie susirinko studijoje Hanoveryje ir grojo gyvai, viename kambaryje, kaip tai darydavo aštuntajame dešimtmetyje. Klausas Meine teigia, kad šis albumas nėra bandymas įtikti rinkai ar vaikytis madų; tai yra grynas, nefiltruotas rokas, skirtas tiems, kurie vis dar tiki šio žanro galia.
Dainų tekstuose atsispindi ne tik nostalgiški prisiminimai, bet ir dabartinės aktualijos, tikėjimas ateitimi ir muzikos galia vienyti žmones. Tai rodo, kad „Scorpions“ lyderis vis dar turi ką pasakyti ir neketina tapti tik savo paties muziejiniu eksponatu.
Geopolitiniai pokyčiai ir „Wind of Change“ transformacija
Kalbant apie „Scorpions“ ateitį ir dabartį, negalima nepaminėti jų garsiausio hito „Wind of Change“. Ši daina, tapusi Berlyno sienos griūties ir Šaltojo karo pabaigos himnu, pastaraisiais metais įgavo visai kitokią prasmę. Prasidėjus karui Ukrainoje, Klausas Meine priėmė sunkų, bet principingą sprendimą – pakeisti dainos žodžius.
Vokalistas atvirai prabilo apie tai, kad dainuoti apie „vaikščiojimą Maskvos parke“ ir romantizuoti Rusiją dabartiniame kontekste yra neįmanoma. Tai rodo grupės moralinį stuburą ir gebėjimą reaguoti į pasaulio įvykius. Klausas Meine pabrėžia, kad „Scorpions“ visada buvo taikos ir laisvės šaukliai, todėl jie negali likti neutralūs agresijos akivaizdoje.
Šis žingsnis rodo, kad grupės ateitis yra neatsiejama nuo jų vertybių. Jie neketina būti tik pramogų tiekėjais; jie nori, kad jų koncertai neštų žinią. Ateities pasirodymuose ši daina ir toliau skambės, tačiau ji bus skirta Ukrainai ir laisvei, o tai suteikia grupei naują, nors ir liūdną, aktualumą.
Mikkey Dee faktorius ir nauja energija
Vienas iš veiksnių, leidžiančių „Scorpions“ vis dar energingai judėti į priekį, yra būgnininkas Mikkey Dee, buvęs legendinės grupės „Motörhead“ narys. Klausas Meine ne kartą yra minėjęs, kad Mikkey prisijungimas prie grupės buvo tarsi šviežio oro gurkšnis.
Nors Mikkey Dee yra jaunesnis už grupės senbuvius, jo grojimo stilius yra neįtikėtinai intensyvus ir reikalaujantis daug jėgų. Tai privertė ir kitus grupės narius pasitempti. Klausas juokauja, kad Mikkey neleidžia jiems atsipalaiduoti ir groti „pensininko ritmu“. Ši vidinė dinamika yra labai svarbi grupės ateičiai – kol grupėje yra narių, kurie stumia vieni kitus į priekį, tol stagnacija jiems negresia.
Mikkey Dee buvimas garantuoja, kad „Scorpions“ koncertai išliks sunkūs, garsūs ir energingi. Tai nėra ramus akustinis pasisėdėjimas; tai vis dar yra tikras, sunkusis rokas, ir Klausas Meine džiaugiasi galėdamas būti šios jėgos priekyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Ar „Scorpions“ planuoja dar vieną „paskutinį“ turą?
Klausas Meine teigia, kad jie daugiau niekada nevadins jokio turo „paskutiniu“. Jie pasimokė iš 2010 metų klaidos. Grupė tiesiog nustos groti tada, kai fiziškai nebegalės to daryti arba kai pajus, kad kokybė nebeatitinka jų standartų, tačiau tai įvyks be išankstinių skambių pranešimų.
Kaip Klausas Meine vertina savo balso būklę po tiek metų?
Vokalistas pripažįsta, kad su amžiumi dainuoti aukščiausias natas tampa sunkiau, tačiau jis vis dar atlieka dainas originaliose tonacijose. Jis labai rūpinasi balsu, dirba su vokalo treneriais ir stengiasi išlaikyti savo unikalų tembrą.
Ar grupė dar išleis naujos muzikos po „Rock Believer“?
Nors konkrečių planų kitam albumui dar nėra paskelbta, grupė neatmeta tokios galimybės. Kūrybinis procesas jiems teikia džiaugsmą, todėl jei atsiras įkvėpimas, jie tikrai vėl žengs į studiją.
Kodėl buvo pakeisti „Wind of Change“ žodžiai?
Žodžiai buvo pakeisti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Klausas Meine nusprendė, kad romantizuoti Maskvą dainos tekste yra nepriimtina, todėl pakeitė eilutes, kad jos išreikštų solidarumą su Ukraina.
Kokia yra grupės sėkmės paslaptis išliekant kartu daugiau nei 50 metų?
Pasak Klauso Meine’s, pagrindinė paslaptis yra draugystė ir pagarba. Branduolys – Klausas ir Rudolfas Schenkeris – yra kartu nuo pat pradžių ir sugebėjo išlaikyti brolišką ryšį, nustumdami ego į šoną vardan bendro tikslo.
Draugystė, kuri stipresnė už verslą
Kalbėdamas apie tai, kas laukia ateityje, Klausas Meine visada grįžta prie esminio elemento – santykių grupės viduje. Daugelis legendinių grupių išyra dėl pinigų, ego ar tiesiog nuovargio vienas nuo kito. „Scorpions“ atveju situacija yra unikali. Ryšys tarp Klauso Meine’s ir Rudolfo Schenkerio yra fenomenalus muzikos pasaulyje. Jie yra ne tik kolegos, bet ir geriausi draugai, kurie kartu perėjo ugnį ir vandenį.
Ši draugystė yra tas pamatas, ant kurio statoma grupės ateitis. Kol jie mėgaujasi vienas kito draugija, kol kelionės autobusu ar lėktuvu nėra kančia, o smagus laikas su draugais, tol grupė egzistuos. Klausas pabrėžia, kad jie vis dar sugeba juoktis iš tų pačių pokštų ir mėgautis bendra vakariene po koncerto. Tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai yra svarbiau nei bet kokie verslo planai.
Ateitis „Scorpions“ grupei, pasak jos lyderio, nėra apibrėžta datomis ar konkrečiais pasiekimais. Ji apibrėžiama emocija ir bendrystės jausmu. Jie supranta, kad laikas nėra jų sąjungininkas, tačiau jie pasiryžę išspausti iš kiekvienos likusios akimirkos maksimumą. Nesvarbu, ar tai būtų didžiulis festivalis Pietų Amerikoje, ar rezidencija Las Vegase – svarbiausia, kad jie tai daro kartu, vedini tos pačios aistros, kurią jautė būdami paaugliai Hanoveryje. Būtent ši nenutrūkstanti „Scorpions“ šeimos dvasia ir yra tikrasis atsakymas į klausimą apie jų ateitį.
