Kai ištariamas vardas Elvis Preslis, daugelio vaizduotėje iškyla akinantis baltas kostiumas, specifiniai šokių judesiai ir gilus, sielą virpinantis baritonas. Jis pelnytai vadinamas rokenrolo karaliumi, pakeitusiu XX a. muzikos istoriją ir tapusiu kultūrine ikona, kurios įtaka jaučiama iki šiol. Tačiau už spindinčių prožektorių, auksinių plokštelių ir audringų koncertų slypėjo žmogus, kurio gyvenimas buvo kur kas sudėtingesnis, keistesnis ir liūdnesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors apie Elvį parašyta tūkstančiai knygų ir sukurta daugybė dokumentinių filmų, vis dar egzistuoja faktų, kurie stebina net ir ištikimiausius gerbėjus. Šiame straipsnyje pasinersime į mažiau žinomas legendos gyvenimo detales, kurios atskleidžia tikrąjį Elvio Preslio portretą.
Gimdymo drama ir prarastas brolis dvynys
Daugelis žino, kad Elvis buvo vienintelis vaikas šeimoje ir turėjo ypač artimą ryšį su savo motina Gladys. Tačiau nedaugelis žino, kad šis ryšys buvo nulemtas didžiulės tragedijos, įvykusios Elvio gimimo dieną. 1935 m. sausio 8 d. Tupelo mieste, Misisipėje, Gladys Presley pagimdė ne vieną, o du berniukus. Pirmasis gimė Jesse Garonas Preslis, tačiau jis gimė negyvas. Elvis Aaronas Preslis gimė 35 minutėmis vėliau.
Šis įvykis paliko gilų pėdsaką visame Elvio gyvenime. Jo motina tikėjo, kad mirusio brolio siela ir jėga perėjo Elviui, todėl jis buvo ypatingas. Psichologai ir biografai teigia, kad Elvis visą gyvenimą jautė „dvynio netektį”, kas lėmė jo nuolatinį vienatvės jausmą net ir būnant minios apsuptyje. Jis dažnai lankydavo brolio kapą ir kalbėdavosi su juo mintyse, jausdamas, kad gyvena už du žmones.
Ikoniška išvaizda: ne viskas buvo natūralu
Vienas ryškiausių Elvio bruožų – jo tankūs, juodi, atgal sušukuoti plaukai. Tai tapo jo vizitine kortele ir rokenrolo stiliaus etalonu. Tačiau nustebsite sužinoję, kad natūrali Elvio plaukų spalva buvo visiškai kitokia. Elvis gimė būdamas natūraliu blondinu. Vaikystėje jo plaukai buvo šviesūs, o paauglystėje patamsėjo iki tamsiai rudų, bet niekada nebuvo juodi.
Kodėl jis nusprendė dažyti plaukus? Štai keletas įdomių detalių:
- Ankstyvojoje karjeroje jis pradėjo dažyti plaukus juodai, nes norėjo atrodyti griežčiau ir labiau priminti savo kino dievaitį Tony Curtisą.
- Pradžioje, neturėdamas daug pinigų profesionaliems dažams, jis naudojo net batų tepalą, kad išgautų norimą atspalvį.
- Vėliau jis naudojo specialų mišinį („Miss Clairol 51 D” ir „Black Velvet”), kad išlaikytų tą specifinį, varnų juodumo atspalvį.
- Net blakstienos buvo dažomos, nes jos natūraliai taip pat buvo šviesios.
Paslaptingasis vadybininkas ir kelionių ribojimai
Elvio karjera yra neatsiejama nuo jo vadybininko, pulkininko Tomo Parkerio. Tai buvo viena kontroversiškiausių figūrų muzikos istorijoje. Nors Parkeris padėjo Elviui tapti pasauline žvaigžde, jis taip pat buvo pagrindinė priežastis, kodėl „Karalius” beveik niekada nekoncertavo užsienyje. Per visą savo karjerą Elvis surengė koncertus už JAV ribų tik vieną kartą – 1957 metais Kanadoje (Otavoje, Vankuveryje ir Toronte).
Kodėl didžiausia pasaulio žvaigždė nerengė pasaulinių turų? Atsakymas slypi pulkininko asmenybėje. Tomas Parkeris iš tikrųjų nebuvo amerikietis ir nebuvo pulkininkas. Jo tikrasis vardas buvo Andreas Cornelis van Kuijk, ir jis buvo nelegalus imigrantas iš Nyderlandų. Jis neturėjo paso ir bijojo, kad jei išvyks iš JAV, jam nebus leista sugrįžti atgal arba jis bus deportuotas. Dėl šios priežasties jis atmesdavo pelningus pasiūlymus koncertuoti Europoje, Japonijoje ar Pietų Amerikoje, teisindamasis saugumo problemomis ar netinkamomis sąlygomis.
Keisti mitybos įpročiai ir „Kvailio auksas”
Elvio apetitas buvo toks pat legendinis, kaip ir jo balsas. Paskutiniaisiais gyvenimo metais jo mitybos įpročiai tapo nekontroliuojami, tačiau net ir karjeros viršūnėje jis garsėjo keistais kulinariniais pomėgiais. Jis dievino tradicinį pietietišką maistą – keptą vištieną, kumpį, bulvių košę su padažu – tačiau turėjo ir keletą išskirtinių silpnybių.
Viena garsiausių istorijų susijusi su sumuštiniu, vadinamu „Fool’s Gold Loaf” (Kvailio aukso kepalas). Tai buvo milžiniškas itališkos duonos kepalas, išskobtas, pripildytas stiklainiu žemės riešutų sviesto, stiklainiu vynuogių džemo ir kilogramu keptos šoninės. Teigiama, kad vieną naktį Elvis su draugais privačiu lėktuvu nuskrido iš Greislando į Denverį vien tam, kad suvalgytų šių sumuštinių. Lėktuvas nusileido, jiems buvo atvežta dėžė sumuštinių, jie pavalgė angare ir išskrido atgal namo.
Manija policijos ženkleliams ir susitikimas su prezidentu
Mažai kam žinoma, kad Elvis Preslis jautė didžiulę aistrą teisėsaugai ir ginklams. Jis kolekcionavo policijos ženklelius ir ginklus, o jo didžiausia svajonė buvo gauti federalinio agento statusą. Tai lėmė vieną keisčiausių susitikimų Baltųjų rūmų istorijoje.
1970 m. gruodį Elvis savo iniciatyva nuvyko į Vašingtoną, kad susitiktų su prezidentu Richardu Nixonu. Jis parašė prezidentui laišką ant oro linijų blanko, prašydamas susitikimo ir siūlydamas savo pagalbą kovojant su narkotikų plitimu tarp jaunimo (ironiška, turint omenyje vėlesnes Elvio problemas su receptiniais vaistais). Mainais jis norėjo gauti Narkotikų kontrolės biuro agento ženklelį.
Susitikimas įvyko. Elvis padovanojo prezidentui Antrojo pasaulinio karo laikų pistoletą „Colt .45”, o Nixonas jam įteikė norimą ženklelį. Nuotrauka, kurioje Elvis spaudžia ranką Nixonui, iki šiol yra viena populiariausių ir daugiausiai užklausų sulaukiančių nuotraukų JAV Nacionaliniame archyve.
Greislando paslaptys ir gyvūnų karalystė
Elvio namai, Greislandas (Graceland), yra antras lankomiausias namas JAV po Baltųjų rūmų. Tačiau gyvenant ten, tai buvo ne muziejus, o tikra žaidimų aikštelė. Elvis nemėgo nuobodulio, todėl namai buvo pilni pramogų ir gyvūnų.
Egzotiški augintiniai
Daugelis žino apie Elvio šunis, tačiau jo meilė gyvūnams tuo neapsiribojo. Greislande gyveno:
- Šimpanzė Scatter: Tai buvo liūdnai pagarsėjęs augintinis, kuris mėgo krėsti šunybes svečiams, pavyzdžiui, kelti moterų sijonus. Galiausiai dėl agresyvaus elgesio ji buvo uždaryta į narvą.
- Valabė: Australijos gerbėjai jam padovanojo mažą kengūrą (valabę), kuri kurį laiką gyveno dvare, kol buvo padovanota zoologijos sodui.
- Asilai ir povai: Greislando teritorijoje laisvai vaikščiojo povai, kurie dažnai apgadindavo lankytojų automobilius, matydami savo atspindį poliruotuose paviršiuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla žmonėms, pradedantiems domėtis Elvio Preslio gyvenimu ir kūryba.
Ar Elvis Preslis pats rašė savo dainas?
Nors Elvis buvo nepaprastai talentingas atlikėjas ir aranžuotojas, jis pats dainų nerašė. Jis buvo interpretatorius. Beveik visos jo atliktos dainos buvo parašytos profesionalių kompozitorių arba buvo kitų atlikėjų koveriai. Tačiau Elvis dažnai reikalaudavo, kad jo pavardė būtų įrašyta prie bendraautorių dėl autorinių teisių ir honorarų, kas buvo įprasta to meto praktika.
Kiek dainų iš viso įrašė Elvis?
Tikslų skaičių nustatyti sunku dėl daugybės alternatyvių versijų ir neoficialių įrašų, tačiau manoma, kad Elvis oficialiai išleido daugiau nei 700 dainų. Įdomu tai, kad jis laimėjo tris „Grammy” apdovanojimus, ir visi jie buvo ne už rokenrolo dainas, o už gospelo (religinės muzikos) įrašus.
Kokia buvo tikroji Elvio mirties priežastis?
Oficiali mirties priežastis – širdies aritmija (širdies sustojimas). Tačiau medicinos ekspertai ir biografai sutaria, kad tai buvo ilgalaikio piktnaudžiavimo receptiniais vaistais pasekmė. Jo organizme rasta daugybė įvairių medikamentų (raminamųjų, nuskausminamųjų, migdomųjų) pėdsakų, kurie kartu su prasta mityba ir išsekimu privedė prie tragiškos baigties 42 metų amžiaus.
Ar Elvis tikrai buvo juodo diržo karatė meistras?
Taip, tai nebuvo tik reklaminis triukas. Elvis rimtai domėjosi kovos menais. Jis pradėjo treniruotis tarnaudamas kariuomenėje Vokietijoje, o 1960 metais gavo pirmąjį juodą diržą. Vėliau jis pasiekė net septintojo laipsnio juodą diržą. Kovos menų judesius jis dažnai integruodavo į savo pasirodymus scenoje, kas tapo jo vėlyvojo laikotarpio vizitine kortele.
Kultūrinis poveikis ir Elvio fenomenas šiandien
Praėjus dešimtmečiams po mirties, Elvis Preslis išlieka viena pelningiausių mirusių įžymybių pasaulyje. Jo įtaka peržengia vien muzikos ribas. Greislandas kasmet pritraukia daugiau nei 600 000 lankytojų, o Elvio įvaizdis tapo neatsiejama Amerikos popkultūros dalimi. Įdomu stebėti, kaip keičiasi jo suvokimas: vyresnei kartai jis yra maištaujantis rokenrolo pradininkas, o jaunimui – dažnai atrandamas per filmus, tokius kaip Bazo Luhrmanno „Elvis” (2022).
Technologijos taip pat padeda išlaikyti legendą gyvą. Pavyzdžiui, 2002 m. DJ JXL sukurtas dainos „A Little Less Conversation” remiksas tapo pasauliniu hitu, supažindindamas naują kartą su Elvio balsu. Be to, vis dažniau kalbama apie holograminius koncertus, kurie leistų „sugrąžinti” atlikėją į sceną. Tai rodo, kad Elvio fenomenas nėra tik nostalgija – tai gyvas, kintantis kultūrinis reiškinys. Nesvarbu, ar tai būtų jo unikalus stilius, ar tragiška gyvenimo istorija, ar tiesiog magiškas balsas – Elvis Preslis ir toliau žavi, stebina ir įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje.
