Lietuvos muzikos ir pramogų pasaulyje Viktoras Diawara yra vardas, kurio pristatinėti nereikia. Daugelį metų jis buvo matomas kaip neišsemiamos energijos šaltinis, grupės „SKAMP“ siela, „LT United“ narys ir vieno svarbiausių kultūrinių taškų Vilniuje – menų fabriko „Loftas“ – įkūrėjas. Tačiau už plačios šypsenos ir nuolatinio aktyvumo slypėjo nematomos kovos, kurios ypač paaštrėjo pastaraisiais metais. Ilgą laiką tylėjęs apie asmeninius ir profesinius sunkumus, žinomas kūrėjas nusprendė atvirai pasidalinti tuo, kas vyko užkulisiuose. Jo istorija nėra tik pasakojimas apie vieno žmogaus išgyvenimus; tai pamokanti kelionė apie perdegimą, vertybių perkainojimą ir gebėjimą atsitiesti net tada, kai atrodo, jog visas pasaulis griūva. Šis atvirumas rodo naują V. Diawaros etapą, kuriame svarbiausia tampa ne tik kūrybinė sėkmė, bet ir vidinė ramybė bei tvarūs ateities planai.
Menų fabriko „Loftas“ išgyvenimo drama
Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais teko susidurti Viktorui, buvo susijęs su jo puoselėjamu menų fabriku „Loftas“. Tai nėra tiesiog koncertų salė – tai kultūrinis reiškinys, pakeitęs Vilniaus Naujamiesčio veidą. Tačiau pandemijos laikotarpis ir po jo sekusi ekonominė nežinomybė sudavė stiprų smūgį visam renginių sektoriui. Viktoras neslepia, kad buvo akimirkų, kai atrodė, jog dešimtmetį kurtas verslas gali tiesiog išnykti.
Renginių organizavimas reikalauja milžiniškų finansinių ir emocinių resursų. Muzikantas atviravo, kad nuolatinė atsakomybė už darbuotojus, pastatų išlaikymas ir nežinia dėl ateities renginių kėlė didžiulį stresą. Svarbiausi aspektai, lėmę įtampą:
- Finansinis nestabilumas: Renginių ribojimai reiškė staigų pajamų nutraukimą, kai sąnaudos išliko tos pačios.
- Komandos išlaikymas: Didžiausias galvos skausmas buvo, kaip išsaugoti profesionalią komandą, kai veikla sustabdyta.
- Psichologinis spaudimas: Nuolatinis „gaisro gesinimo“ režimas, kai reikia spręsti vieną krizę po kitos, privedė prie emocinio išsekimo.
Nepaisant šių sunkumų, V. Diawara sugebėjo transformuoti veiklą. Krizė privertė ieškoti naujų formatų – nuo virtualių koncertų iki meninių instaliacijų, kurios nereikalauja masinio susibūrimo vienoje vietoje. Šis lankstumas tapo pamoka, kad versle, kaip ir muzikoje, būtina nuolat improvizuoti.
Asmeninis perdegimas ir tyli kova
Dažnai visuomenė menininkus mato kaip nepavargstančius kūrėjus, tačiau realybė yra kitokia. Viktoras Diawara pripažino, kad nuolatinis bėgimas, bandymas suderinti muzikanto karjerą, verslininko pareigas ir asmeninį gyvenimą privedė prie ribos, kurią psichologai vadina perdegimo sindromu. Tai būsena, kai net mylima veikla nebeteikia džiaugsmo, o kiekviena diena tampa kova su nuovargiu.
Savo pasakojimuose žiniasklaidai jis pabrėžė, kad vyrams vis dar sunku kalbėti apie emocinę sveikatą. Visuomenėje gajus stereotipas, kad vyras turi būti stiprus, neverkti ir nesiskųsti. Viktoras savo pavyzdžiu rodo, kad stiprybė yra būtent gebėjimas pripažinti, jog tau reikia pertraukos.
Šis laikotarpis privertė jį peržiūrėti savo dienotvarkę. Anksčiau buvęs naktinio gyvenimo simboliu, dabar jis daugiau dėmesio skiria kokybiškam poilsiui, sportui ir laikui su savimi. Tai buvo būtinas žingsnis siekiant ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir susigrąžinti kūrybinę ugnį.
Nauja muzikinė kryptis ir technologijų sintezė
Kalbėdamas apie ateitį, Viktoras Diawara akcentuoja ne tik grįžimą prie senų projektų, bet ir visiškai naujų horizontų atradimą. Jis visada buvo inovatorius – prisiminkime „SKAMP“ debiutą, kuris įnešė vakarietiško skambesio į Lietuvos pop sceną. Dabar jo akys krypsta į technologijų ir meno sintezę.
Viena iš ryškiausių jo ateities vizijų yra įtraukiančiojo meno (immersive art) projektai. Tai erdvės, kuriose muzika susijungia su vaizdo projekcijomis, šviesų dizainu ir interaktyviais sprendimais. Viktoras tiki, kad ateities koncertas nebus tik atlikėjo stebėjimas scenoje – tai bus patirtis, kurioje žiūrovas tampa dalyviu.
Kokie projektai laukia?
- Elektroninės muzikos eksperimentai: Viktoras vis drąsiau neria į elektroninės muzikos vandenis, derindamas etninius motyvus su moderniais ritmais.
- Skaitmeniniai menų projektai: Bendradarbiavimas su vizualinių menų kūrėjais kuriant instaliacijas, kurios bus eksponuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
- Edukacinė veikla: Noras dalintis patirtimi su jaunaisiais atlikėjais ir prodiuseriais, padedant jiems suprasti muzikos verslo subtilybes.
Šie planai rodo, kad kūrėjas nesiruošia sustoti, tačiau jo veikla tampa labiau fokusuota ir brandesnė. Jis renkasi projektus ne pagal populiarumą, o pagal tai, kiek jie jam pačiam yra įdomūs ir prasmingi.
Santykis su praeitimi ir „SKAMP“ palikimas
Nors Viktoras žvelgia į ateitį, jis neneigia savo praeities. Grupė „SKAMP“ yra neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalis. Gerbėjams dažnai kyla klausimas – ar dar išvysime legendinį trio scenoje su nauja jėga? Viktoras į tai žiūri filosofiškai. Jis supranta nostalgijos galią, tačiau nenori tapti „muziejaus eksponatu“, grojančiu tik senus hitus.
Ateities planuose „SKAMP“ užima ypatingą vietą, tačiau grupės veikla, pasak Viktoro, turi būti organiška. Jei bus kuriama nauja muzika, ji turi atspindėti tai, kuo nariai gyvena šiandien, o ne bandyti atkartoti 2000-ųjų sėkmę. Tai rodo sveiką požiūrį į kūrybą – daryti tai nuoširdžiai arba nedaryti visai.
Be to, Viktoras vis dažniau prisideda prie įvairių socialinių iniciatyvų. Jo žinomumas leidžia atkreipti dėmesį į svarbias problemas, ar tai būtų karas Ukrainoje, ar žmogaus teisių klausimai. Tai taip pat yra dalis jo, kaip brandžios asmenybės, evoliucijos.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Norint geriau suprasti Viktoro Diawaros dabartinę situaciją ir planus, pateikiame atsakymus į dažniausiai gerbėjų ir žiniasklaidos užduodamus klausimus.
Ar Viktoras Diawara vis dar koncertuoja su grupe „SKAMP“?
Taip, grupė „SKAMP“ nėra iširusi. Nors jie koncertuoja rečiau nei karjeros piko metu, grupė susiburia ypatingomis progomis, festivaliuose ar specialiuose renginiuose. Viktoras pabrėžia, kad grupė jam visada liks svarbi.
Kas atsitiko su menų fabriku „Loftas“ po pandemijos?
„Loftas“ sėkmingai atlaikė pandemijos iššūkius ir tęsia veiklą. Erdvė tapo dar lankstesnė, joje vyksta ne tik koncertai, bet ir konferencijos, vizualiojo meno parodos bei bendruomenės renginiai. Viktoras ir toliau aktyviai dalyvauja fabriko strateginiame valdyme.
Kokie yra naujausi Viktoro soliniai projektai?
Šiuo metu Viktoras daug dėmesio skiria projektams, jungiantiems muziką ir technologijas. Jis eksperimentuoja su „looping“ technikomis, elektronine muzika bei dalyvauja projektuose, kuriančiuose audiovizualines patirtis.
Kaip Viktoras tvarkosi su emocine sveikata ir perdegimu?
Viktoras atvirai kalba apie terapijos, poilsio ir ribų nustatymo svarbą. Jis sumažino darbo krūvį, atsisakė kai kurių nebūtinų projektų ir daugiau laiko skiria fiziniam aktyvumui bei asmeniniam laikui, kad išvengtų pakartotinio perdegimo.
Įtraukiančios kultūros vizija ir tarptautiniai vandenys
Vienas ambicingiausių Viktoro Diawaros tikslų ateinantiems metams – išvesti Lietuvos kultūrinius projektus į tarptautinę areną ne per tradicinį koncertinį formatą, bet per inovacijas. Jis mato didžiulį potencialą lietuvių kūrėjų gebėjime derinti meną su aukštosiomis technologijomis. Tai ne tik garsina šalį, bet ir atveria naujas rinkas mūsų menininkams.
Viktoras planuoja plėsti bendradarbiavimą su užsienio partneriais, kuriant bendrus projektus, kurie galėtų keliauti po Europos galerijas ir festivalius. Jo vizijoje „Loftas“ tampa ne tik Vilniaus, bet ir viso regiono kultūrinio eksporto centru. Tai apima ir „Europavox“ projektą, kurio tikslas – skatinti muzikinę įvairovę Europoje.
Kūrėjas supranta, kad pasaulis keičiasi, ir norint išlikti aktualiam, reikia bėgti greičiau už kitus. Tačiau šį kartą tas bėgimas yra kitoks – jis pamatuotas, strateginis ir, svarbiausia, tausojantis patį bėgiką. Viktoras Diawara, įveikęs asmenines krizes ir verslo iššūkius, šiandien stovi tvirčiau nei bet kada, pasiruošęs ne tik kurti muziką, bet ir formuoti ateities kultūrinį kraštovaizdį. Jo istorija įkvepia nepasiduoti, ieškoti pagalbos, kai sunku, ir niekada nenustoti svajoti, net kai realybė bando tas svajones sugriauti. Ateitis, pasak Viktoro, priklauso tiems, kurie nebijo keistis.
