Rusijos estrados veteranas ir vienas aršiausių Kremliaus režimo propagandistų Olegas Gazmanovas pastaruoju metu vis dažniau viešai lieja nuoskaudas dėl Vakarų pritaikytų sankcijų. Žmogus, kuris savo dainose šlovina „rusų pasaulį“, Sovietų Sąjungą ir atvirai remia karą Ukrainoje, pasirodo, itin vertino gyvenimą būtent tose šalyse, kurias dabar vadina priešėmis. Jo emocingas pareiškimas, kad „Europa iš manęs viską atėmė“, tapo puikiu pavyzdžiu, iliustruojančiu Rusijos elito veidmainystę: viešai deklaruojama neapykanta Vakarams netrukdė ten kaupti milijoninės vertės nekilnojamojo turto, kurio praradimas dabar kelia didžiulį asmeninį skausmą.
Sankcijų kaina: prabangios vilos ir apartamentai tapo nepasiekiami
Olegas Gazmanovas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus buvo įtrauktas 2022 metų spalį, tačiau pasekmes pajuto ne iš karto. Tikroji realybė smogė tuomet, kai dainininkas suvokė, jog nebegali disponuoti savo turtu, esančiu Europos Sąjungos teritorijoje. Tai nėra tiesiog draudimas atvykti koncertuoti – tai finansinis smūgis, įšaldęs milijonines investicijas.
Savo naujausiuose interviu Rusijos žiniasklaidai Gazmanovas neslepia pasipiktinimo. Jis skundžiasi, kad jam uždrausta įžengti į nuosavus namus Italijoje ir Latvijoje. Dar daugiau, atlikėjas piktinasi situacijos absurdiškumu: nors jis negali naudotis turtu, parduoti jo ar išnuomoti, komunaliniai mokesčiai ir turto išlaikymo kaštai vis tiek kaupiasi, o juos apmokėti tampa vis sudėtingiau dėl bankinių ribojimų.
Ši situacija atskleidžia įdomų sankcijų mechanizmo aspektą: turtas nėra konfiskuotas tiesiogine prasme (tai reikalautų sudėtingų teisinių procesų ir teismo sprendimų), jis yra įšaldytas. Tai reiškia, kad savininkas teisiškai išlieka tas pats, tačiau jis praranda bet kokią teisę gauti ekonominę naudą iš šio turto. Gazmanovui tai reiškia „lagaminą be rankenos“ – turtą, kurį sunku nešti, bet gaila (ir neįmanoma) išmesti.
Itališka svajonė Toskanoje: tarp alyvmedžių ir „pūvančių Vakarų“
Vienas skaudžiausių praradimų Gazmanovui – vila Italijoje, Toskanos regione. Tai nėra paprastas vasarnamis, o prabangi rezidencija, kurią dainininkas įsigijo dar prieš keliolika metų, kai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų buvo šiltesni. Toskana visada buvo mėgstama turtingų rusų kryptis dėl savo klimato, maisto ir kultūros.
Pasak paties atlikėjo, jis ten įsirengė viską pagal savo skonį, investavo didžiules sumas į aplinkos tvarkymą ir interjerą. Ironiška, kad žmogus, dainuojantis apie tai, kaip jis yra „pagamintas Sovietų Sąjungoje“ („Sdelan v SSSR“), poilsiui rinkosi ne Krymą ar Sočį, o kapitalistinę Italiją. Dabar ši vila stovi tuščia. Gazmanovas viešai guodžiasi, kad italai esą „bijo“ net priartėti prie jo turto, o jis pats jaučiasi apvogtas.
Nekilnojamojo turto ekspertai vertina, kad tokio lygio vila Toskanoje gali kainuoti kelis milijonus eurų. Įšaldžius šį turtą, Gazmanovas praranda ne tik galimybę ten ilsėtis, bet ir potencialų kapitalo prieaugį. Be to, Italijos įstatymai numato griežtą atsakomybę už apleistą nekilnojamąjį turtą, todėl dainininkui tenka ieškoti būdų, kaip apmokėti sąskaitas už elektrą, apsaugą ir baseino priežiūrą, neturint galimybės ten lankytis.
Jūrmalos apartamentai: prarastas „Naujosios bangos“ rojus
Kitas reikšmingas turto objektas, kurio neteko Putino rėmėjas, yra apartamentai Latvijoje, Jūrmaloje. Ilgus metus Jūrmala buvo neoficiali Rusijos estrados vasaros sostinė. Čia vykdavo festivalis „Naujoji banga“ („Novaja volna“), čia nekilnojamąjį turtą pirko beveik visi garsiausi Rusijos atlikėjai.
Gazmanovo butas Jūrmaloje taip pat pateko po sankcijų presu. Latvija, būdama viena griežčiausių Rusijos agresijos kritikių, principingai taiko ES sankcijas. Gazmanovui uždrausta atvykti į šalį, o jo turtas įšaldytas. Skirtingai nei Italijoje, kur sentimentai gali būti susiję su gamta ir maistu, Jūrmala Gazmanovui simbolizuoja prarastą socialinį statusą ir bendruomenę. Tai buvo vieta, kur Rusijos elitas jautėsi kaip namie, bet Europos Sąjungos teritorijoje.
Kodėl Gazmanovas negali parduoti šio turto?
- Europos Sąjungos sankcijos draudžia bet kokius sandorius su asmenimis, esančiais juodajame sąraše.
- Notarai ir registrai blokuoja bet kokius bandymus perrašyti nuosavybę.
- Net jei pavyktų rasti pirkėją, pinigų pervedimas būtų įšaldytas bankų sistemoje.
Dvigubi standartai ir „patriotizmo“ kaina
Olego Gazmanovo skundai atvėrė diskusiją apie Rusijos „Z-patriotų“ moralinį veidą. Viešojoje erdvėje šie asmenys nuolat kritikuoja Europą, vadina ją moraliai žlugusia, priklausoma nuo JAV ir praradusia savo vertybes. Tačiau jų asmeniniai finansiniai sprendimai rodo ką kita – jie nori gyventi, ilsėtis ir investuoti būtent Vakaruose.
Savo dainose ir pasisakymuose Gazmanovas ragina rusus vienytis prieš išorės priešus, tačiau pats „priešo teritorijoje“ susikūrė komfortišką gyvenimą. Jo nusivylimas sankcijomis rodo, kad jis tikėjosi neliečiamybės statuso arba manė, kad kultūra ir politika gali būti atskirtos. Tačiau Vakarų pozicija aiški: asmenys, kurie savo įtaka ir menu aktyviai remia karinę agresiją bei karo nusikaltimus, negali mėgautis demokratijos teikiamomis gėrybėmis.
Psichologiniu požiūriu, Gazmanovo reakcija yra gynybinė. Jis bando save pateikti kaip auką, teigdamas, kad iš jo „viską atėmė“, nors realybėje jis vis dar yra vienas turtingiausių Rusijos atlikėjų, gaunantis didžiulius honorarus iš valstybinių koncertų. Jo „netektys“ yra prabangos prekės, o ne pragyvenimo šaltinis, tačiau viešojoje erdvėje jis bando sukelti gailestį.
Finansinė našta: kodėl įšaldytas turtas yra blogiau nei konfiskuotas?
Daugelis gali pamanyti, kad turto įšaldymas yra laikina ir ne tokia baisi priemonė kaip konfiskacija. Tačiau praktikoje tai gali tapti finansiniu košmaru. Savininkas negali gauti pajamų (nuomos), negali turto likviduoti, tačiau privalo jį išlaikyti.
Jei mokesčiai už nekilnojamąjį turtą ar komunalines paslaugas nėra mokami, susidaro skolos. Europoje skolų išieškojimo mechanizmai veikia efektyviai. Ilgainiui, jei skolos pasiekia tam tikrą ribą, turtas gali būti priverstinai parduotas varžytinėse už rinkos kainos neatitinkančią sumą, kad būtų padengti įsiskolinimai. Nors sankcionuotas asmuo teoriškai turėtų teisę į likusią sumą, tie pinigai vėlgi būtų įšaldyti specialioje sąskaitoje.
Todėl Gazmanovas ir kiti panašaus likimo Rusijos veikėjai atsiduria aklavietėje: mokėti brangiai kainuojančius mokesčius už namus, kuriuose negali gyventi, tikintis, kad sankcijos kada nors bus atšauktos, arba nemokėti ir rizikuoti prarasti turtą dėl skolų.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šioje sekcijoje atsakome į dažniausiai kylančius klausimus apie sankcijas Rusijos kultūros atstovams ir jų turtui užsienyje.
-
Ar Europos valstybės gali tiesiog atimti Gazmanovo butus?
Šiuo metu teisinė bazė daugelyje ES šalių leidžia turtą tik įšaldyti, o ne konfiskuoti be teismo sprendimo dėl nusikalstamos veikos. Tačiau diskusijos dėl teisinių mechanizmų, leidžiančių konfiskuoti sankcionuotą turtą ir panaudoti lėšas Ukrainos atstatymui, vyksta nuolat. -
Kodėl Olegas Gazmanovas vis dar turi mokėti mokesčius už šį turtą?
Nuosavybės teisė nėra panaikinta, todėl savininko pareigos išlieka. Įšaldymas riboja disponavimo teisę, bet neatleidžia nuo prievolės išlaikyti turtą ir mokėti vietinius mokesčius. -
Ar sankcijos draudžia Gazmanovui fiziškai atvykti į Italiją ar Latviją?
Taip. Asmenims, įtrauktiems į ES sankcijų sąrašus, taikomas draudimas atvykti į ES teritoriją. Net jei jis turi nekilnojamojo turto, tai nesuteikia vizos ar teisės kirsti sieną. -
Ar jis gali perrašyti turtą vaikams ar giminaičiams?
Ne. Sankcijų mechanizmas specialiai sukurtas taip, kad užkirstų kelią turto slėpimui perrašant jį tretiesiems asmenims. Bet kokie bandymai tai padaryti būtų laikomi sankcijų apėjimu ir sandoriai būtų anuliuoti. -
Kiek apytiksliai vertas Gazmanovo turtas ES?
Oficialūs duomenys svyruoja, tačiau vertinant rinkos kainas Toskanoje ir Jūrmaloje, bendra įšaldyto turto vertė gali siekti nuo 3 iki 5 milijonų eurų, o gal ir daugiau, priklausomai nuo įrengimo lygio.
Kultūrinė izoliacija ir ilgalaikės pasekmės Rusijos elitui
Olego Gazmanovo atvejis yra tik ledkalnio viršūnė. Panašioje situacijoje atsidūrė dešimtys kitų garsių Rusijos veikėjų, tokių kaip Vladimiras Solovjovas (praradęs vilas prie Komo ežero) ar kiti Valstybės Dūmos deputatai bei menininkai. Tai žymi naują erą Rusijos ir Vakarų santykiuose, kurioje kultūrinis bendradarbiavimas ir asmeninis turtas nebėra apsaugoti nuo geopolitinių sprendimų.
Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia visišką Rusijos „patriotinio“ elito izoliaciją savo šalies viduje. Nors jie bando demonstruoti abejingumą ar net pasididžiavimą, Gazmanovo vieši pasiguodimai išduoda tikrąją emociją – gilų nusivylimą ir pyktį dėl prarasto patogaus gyvenimo būdo. Ši situacija taip pat siunčia signalą jaunesnei Rusijos atlikėjų kartai: parama režimui turi konkrečią ir labai didelę kainą, kuri matuojama ne tik reputacija, bet ir realiais finansiniais praradimais bei judėjimo laisvės apribojimu.
Ateityje tikėtina, kad teisiniai procesai dėl įšaldyto turto tik sudėtingės. Jei Europos Sąjunga ras teisinį kelią konfiskuoti šį turtą Ukrainos naudai, tai bus galutinis taškas Gazmanovo ir kitų panašių veikėjų „europietiškos svajonės“ istorijoje. Kol kas jiems belieka stebėti savo prabangias vilas tik nuotraukose ir mokėti sąskaitas už tuščius kambarius, kuriuose anksčiau skambėjo tostai už Rusijos didybę.
