Nedaugelis muzikos grupių gali pasigirti tokiu fenomenaliu ilgaamžiškumu ir visuotine meile kaip švedų ketvertukas ABBA. Nors grupė aktyviai koncertavo ir kūrė tik apie dešimtmetį praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, jų muzika peržengė kartų, kultūrų ir net muzikinių formatų ribas. Nuo miuziklų teatre iki Holivudo filmų, nuo nostalgiškų vakarėlių iki šiuolaikinių skaitmeninių avatarų koncertų – ABBA prekės ženklas šiandien yra stipresnis nei bet kada anksčiau. Tačiau už blizgančių kostiumų ir įsimintinų melodijų slypi kruopštus darbas, asmeninės dramos ir neįtikėtinas talentas kurti garsą, kuris techniškai buvo tobulas. Šiame straipsnyje pažvelgsime giliau į tai, kaip gimė legendiniai kūriniai, kuriuos mintinai moka visas pasaulis, ir kokios istorijos slepiasi už jų eilučių.
„Waterloo“: Lūžis, pakeitęs Eurovizijos istoriją
Viskas prasidėjo 1974 metų balandžio 6 dieną Braitone, Jungtinėje Karalystėje. Iki tol „Eurovizija“ dažniausiai buvo siejama su lėtomis baladėmis ir konservatyviais pasirodymais. Tačiau kai į sceną įsiveržė ABBA, apsirengusi blizgančiais, glamroko stiliaus kostiumais, o dirigentas pasirodė Napoleono uniforma, tapo aišku – muzikos pasaulis pasikeis.
Daina „Waterloo“ nebuvo tipiška to meto „šlagerių“ daina. Benny Anderssonas ir Björnas Ulvaeusas sąmoningai siekė sukurti kažką, kas skambėtų angliškai ir moderniai, semdamiesi įkvėpimo iš tuometinio britų glamroko, pavyzdžiui, grupės „Wizzard“. Įdomu tai, kad daina iš pradžių vadinosi „Honey Pie“, tačiau vėliau vadybininkas Stigas Andersonas pasiūlė „Waterloo“ pavadinimą, metaforiškai susiedamas meilės pralaimėjimą su garsiuoju Napoleono mūšiu.
Ši pergalė atvėrė grupei duris į tarptautinę rinką, tačiau tai neįvyko per naktį. Po „Eurovizijos“ daugelis kritikų nurašė grupę kaip „vieno hito stebuklą“. Prireikė dar beveik pusantrų metų sunkaus darbo studijoje, kol ABBA įrodė, kad jie atėjo pasilikti ilgam.
„Dancing Queen“: Tobulo pop hitų recepto paieškos
Jei reikėtų išrinkti vieną dainą, kuri geriausiai reprezentuoja ABBA ir visą disko erą, tai neabejotinai būtų „Dancing Queen“. Išleista 1976 metais, ši daina tapo vieninteliu grupės kūriniu, pasiekusiu pirmąją vietą JAV topuose. Tačiau jos gimimas buvo ilgas ir sudėtingas procesas.
Įkvėpimo dainai vaikinai sėmėsi iš amerikietiško soul ir fanko, ypač iš George McCrae hito „Rock Your Baby“. Ritminis pagrindas, kurį sukūrė būgnininkas Rogeris Palmas, buvo lėtesnis nei tipiško disko, tačiau būtent tai suteikė dainai elegancijos ir leido jai tapti „šokančia karaliene“, o ne tiesiog greitu šokių aikštelės takeliu.
Unikali garso inžinerija
Viena iš paslapčių, kodėl „Dancing Queen“ (ir kitos ABBA dainos) skamba taip sodriai, yra garso inžinieriaus Michaelio B. Tretow taikytas metodas. Jis buvo didelis Philo Spectoro „garso sienos“ (Wall of Sound) gerbėjas. Tretow naudojo techniką, vadinamą „varispeed“:
- Instrumentai būdavo įrašomi kelis kartus.
- Kiekvieno dublio metu juostos greitis būdavo minimaliai keičiamas.
- Sujungus šiuos įrašus, atsirasdavo unikalus, šiek tiek „plaukiantis“, bet itin tirštas ir galingas chorų bei instrumentų skambesys.
Kai Frida (Anni-Frid Lyngstad) pirmą kartą išgirdo instrumentinę dainos versiją be vokalų, ji apsiverkė iš grožio. Daina pirmą kartą gyvai atlikta Švedijos karaliaus Karolio XVI Gustavo ir būsimosios karalienės Silvijos vestuvių išvakarėse, kas suteikė kūriniui papildomą karališką aurą.
„Mamma Mia“ ir marimbos efektas
Daina „Mamma Mia“, išleista 1975 metais, tapo lūžio tašku, kuris išgelbėjo grupę nuo užmaršties Jungtinėje Karalystėje. Po „Waterloo“ sėkmės britai į ABBA žiūrėjo skeptiškai, tačiau šis kūrinys viską pakeitė. Jo pradžia – vienas labiausiai atpažįstamų garsų pop muzikos istorijoje.
Įdomu tai, kad tas garsus tiksintis instrumentas pradžioje yra marimba. Benny Anderssonas rado šį instrumentą studijoje ir tiesiog pradėjo eksperimentuoti. Tai puikus pavyzdys, kaip atsitiktinumas studijoje gali tapti kultiniu elementu. Tekstas kalba apie pasikartojančius santykių nuopuolius ir pakilimus, o pavadinimas tapo tokiu stipriu prekės ženklu, kad vėliau pasitarnavo kaip pagrindas pasaulinio garso miuziklui ir filmams.
Būtent „Mamma Mia“ vaizdo klipas padėjo grupei užkariauti Australiją. Tuo metu, kai kelionės buvo brangios ir ilgos, reklaminiai vaizdo klipai tapo pagrindiniu rinkodaros įrankiu. Režisierius Lasse Hallströmas (vėliau tapęs garsiu Holivudo režisieriumi) sukūrė paprastą, bet efektyvų vizualinį stilių: artimi veidų planai, profiliai ir tiesioginis žvilgsnis į kamerą.
„The Winner Takes It All“: Skyrybų himnas
Vėlyvasis ABBA kūrybos laikotarpis pasižymėjo brandesniais, dažnai melancholiškais tekstais. Ryškiausias to pavyzdys – baladė „The Winner Takes It All“ (1980). Tuo metu grupės narių asmeniniai gyvenimai byrėjo: Björnas ir Agnetha jau buvo išsiskyrę, o Benny ir Fridos santykiai taip pat artėjo prie pabaigos.
Nors Björnas Ulvaeusas ne kartą teigė, kad dainos tekstas nėra tiesioginis jų skyrybų atpasakojimas („mes skyrėmės be laimėtojų ir pralaimėtojų“), emocinis krūvis yra neginčijamas. Agnetha Fältskog, atlikdama šią dainą, turėjo įkūnyti paliktos moters skausmą, dainuodama žodžius, kuriuos parašė jos buvęs vyras. Daugelis muzikos kritikų laiko šį Agnethos vokalinį pasirodymą geriausiu jos karjeroje.
Ši daina parodė kitą ABBA pusę – ne tik linksmintojų, bet ir gilių dramų pasakotojų. Muzikinė struktūra čia taip pat įdomi: daina prasideda paprastu fortepijono motyvu ir auga iki didingo, beveik teatrališkos kulminacijos, tačiau išlaiko intymumą.
Kūrybinė virtuvė: Viggsö sala
Kad suprastume, kaip gimė šie hitai, reikia žinoti apie vietą, kurioje jie buvo sukurti. Tai – maža sala Stokholmo archipelage, vadinama Viggsö. Čia Benny ir Björnas turėjo nedidelį namelį, kuriame stovėjo pianinas ir gitara. Būtent čia, izoliuoti nuo pasaulio triukšmo, jie rašydavo muziką.
Darbo metodika buvo griežta:
- Benny ir Björnas užsidarydavo saloje ir kurdavo melodijas „paukščių kalba“ (dainuodami beprasmius žodžius), kol rasdavo tobulą harmoniją.
- Tik sukūrus stiprią melodiją, buvo pradedamas aranžuotės procesas studijoje.
- Björnas dažniausiai rašydavo tekstus jau po to, kai muzika būdavo įrašyta, klausydamasis įrašų automobilyje ar namuose, bandydamas pajusti dainos nuotaiką.
Šis atsiskyrimas leido jiems sukurti savitą pasaulį, nepriklausomą nuo to meto Londono ar Niujorko madų. Jie kūrė tai, kas jiems patiems atrodė gražu, derindami šiaurietišką melancholiją (švedišką liaudies muziką) su itališka melodingumo tradicija ir anglosaksišku roku.
„Gimme! Gimme! Gimme!“ ir technologinė įtaka
Disko erai pasiekus piką, ABBA išleido „Gimme! Gimme! Gimme! (A Man After Midnight)“. Ši daina tapo vienu ryškiausių elektroninės muzikos pavyzdžių grupės diskografijoje. Sunkus bosinės linijos sintezatorius tapo tokiu ikoniniu, kad net po kelių dešimtmečių pop karalienė Madonna maldavo leidimo panaudoti šį semplą savo hite „Hung Up“.
Tai buvo retas atvejis, kai ABBA leido naudoti savo muziką kitiems atlikėjams. Benny ir Björnas visada itin saugojo savo autorystę. Šis kūrinys demonstruoja grupės gebėjimą adaptuotis: artėjant 80-iesiems, jie vis drąsiau naudojo sintezatorius, toldami nuo akustinio skambesio, kuris dominavo ankstyvuosiuose albumuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ką reiškia pavadinimas ABBA?
Tai yra akronimas, sudarytas iš grupės narių vardų pirmųjų raidžių: Agnetha, Björn, Benny, Anni-Frid. Įdomu tai, kad Švedijoje jau egzistavo žuvies konservų fabrikas tokiu pačiu pavadinimu, tad grupei teko gauti jų sutikimą naudoti šį vardą.
Kodėl ABBA išsiskyrė?
Oficialiai grupė niekada nepaskelbė apie išsiskyrimą – jie tiesiog padarė „pertrauką“ 1982 metais. Tačiau realios priežastys buvo asmeninės (abiejų porų skyrybos) ir kūrybinis nuovargis. Nariai norėjo išbandyti save kituose projektuose (pvz., miuziklas „Chess“ ar solo karjeros).
Ar ABBA nariai bendrauja šiandien?
Taip, nepaisant senų nuoskaudų, visi keturi nariai palaiko draugiškus santykius. Tai įrodė jų susivienijimas projektui „ABBA Voyage“, kuriam jie kartu dirbo studijoje įrašinėdami naujas dainas ir kurdami skaitmeninius avatarus.
Kuri ABBA daina yra populiariausia?
Tai priklauso nuo kriterijų. Pagal pardavimus ir atpažįstamumą „Dancing Queen“ dažniausiai laikoma populiariausia. Tačiau „Gold: Greatest Hits“ albumas yra vienas perkamiausių albumų pasaulio istorijoje, o tai rodo, kad populiari ne viena daina, o visas jų katalogas.
Kas kūrė ABBA sceninius kostiumus?
Kostiumus dažnai kūrė dizaineris Owe Sandströmas. Be estetinės funkcijos, ekstravagantiški kostiumai turėjo ir praktinę naudą – pagal tuometinius Švedijos įstatymus, drabužiai, kurie negalėjo būti dėvimi kasdien, buvo atleidžiami nuo mokesčių.
Švedijos muzikos eksportas: kelias, kurį nutiesė ketvertukas
ABBA sėkmė nebuvo tik keturių žmonių triumfas. Tai buvo pamatas visai Švedijos muzikos industrijai, kuri šiandien yra viena galingiausių pasaulyje. Benny ir Björnas įrodė, kad kūrėjai iš mažos, ne anglakalbės šalies gali dominuoti pasauliniuose topuose, jei tik turi pakankamai talento ir perfekcionizmo.
Šiandienos pop muzikos genijus Max Martin (kūręs hitus Britney Spears, The Weeknd, Taylor Swift) ir daugybė kitų švedų prodiuserių tiesiogiai stovi ant pamatų, kuriuos pastatė ABBA. Melodingumas, aiški struktūra, nepriekaištinga produkcija – tai „švediško modelio“ bruožai, gimę Viggsö saloje ir „Polar“ studijoje. Nors ABBA nariai fiziškai nebekoncertuoja kaip grupė, jų sukurta muzikinė architektūra ir toliau formuoja tai, ką mes vadiname populiariąja muzika. Tai nėra tik nostalgija – tai gyva, kvėpuojanti ir nuolat evoliucionuojanti muzikos istorijos dalis, kuri ir po 40 metų verčia žmones stotis ir šokti, vos pasigirsta pirmieji fortepijono akordai.
