Dar prieš gerą dešimtmetį Lietuvos muzikinėje padangėje vyravo keistas dualizmas: radijo stotys noriai grojo užsienio hitus, o vietinė kūryba neretai būdavo vertinama atsargiai arba paliekama tik specifinėms auditorijoms. Tačiau pastaruosius kelerius metus stebime kardinalų pokytį, kurį drąsiai galima vadinti lietuviškos muzikos aukso amžiumi arba renesansu. Didžiausios šalies arenos ir net stadionai sausakimšai užpildomi klausytojų, kurie mintinai moka kiekvieną lietuvišką tekstą, o srautinio perdavimo platformose („Spotify“, „Apple Music“) viršutines pozicijas užtikrintai laiko ne pasaulinės, o vietinės žvaigždės. Tai nebėra tik patriotizmas – tai kokybės, originalumo ir profesionalios vadybos rezultatas, kuris pakeitė visą pramogų verslo ekosistemą.
Naujoji popmuzikos karta: nuo interneto sensacijų iki arenų
Jei reikėtų įvardinti vieną ryškiausią šio renesanso bruožą, tai būtų takoskyros tarp „pop“ muzikos ir kokybės išnykimas. Anksčiau popmuzika neretai asocijavosi su fonogramomis ir paprastomis melodijomis, tačiau šiandienos lyderiai diktuoja visiškai kitokius standartus.
Viena ryškiausių šio laikmečio figūrų – Jessica Shy. Jos meteorinis kilimas į šlovės viršūnę yra puikus pavyzdys, kaip talentas, derinamas su aukščiausio lygio prodiusavimu, gali sukurti fenomeną. Jos koncertai didžiausiose arenose ir net Dariaus ir Girėno stadione įrodė, kad lietuviai yra pasirengę masiškai vartoti vietinį turinį. Jos muzikoje girdima nostalgija, modernus „synth-pop“ skambesys ir lyriški tekstai tapo bendru vardikliu tiek paaugliams, tiek vyresnei auditorijai.
Ne mažiau svarbus ir Justinas Jarutis. Pradėjęs karjerą su anglų kalba atliekamu roku grupėje „Freaks on Floor“, jis sėkmingai transformavosi į vieną geidžiamiausių popmuzikos atlikėjų, dainuojančių lietuviškai. Jo gebėjimas sujungti roko energiją su kantri ir pop elementais sukūrė unikalų skambesį, kuris dominuoja radijo eteryje.
Prodiuserių vaidmuo sėkmės istorijose
Kalbėdami apie atlikėjus, negalime pamiršti ir tų, kurie lieka už kadro, bet formuoja muzikinį veidą. Šiuolaikinė lietuviška muzika skamba taip gerai todėl, kad:
- Garso inžinerija pasiekė vakarietišką lygį. Kūriniai techniškai nebesiskiria nuo JAV ar Jungtinės Karalystės produkcijos.
- Eksperimentai su žanrais. Prodiuseriai nebijo maišyti elektroninės muzikos su gyvais instrumentais.
- Vizualinis identitetas. Vaizdo klipai ir sceniniai įvaizdžiai tapo neatsiejama muzikos dalimi.
Alternatyva, tapusi meinstrymu: roko ir elektronikos sintezė
Vienas įdomiausių šio renesanso aspektų yra tai, kad „populiarioji“ muzika nebūtinai reiškia „lengva“. Grupė ba. su lyderiu Benu Aleksandravičiumi priešakyje padarė tai, kas atrodė neįmanoma – alternatyvųjį roką pavertė masiniu reiškiniu. Jų agresyvus, maištingas, bet tuo pačiu gilus skambesys pritraukė tūkstantines minias, o koncertas Vingio parke tapo istoriniu įvykiu Lietuvos roko scenoje.
Kita vertus, turime Solo Ansamblį. Jų kuriama „sad dance“ (liūdno šokio) muzika, jungianti post-punk ir elektronikos elementus, sukūrė visiškai naują estetiką. Tai muzika, kuri reikalauja įsigilinimo, tačiau ji sugebėjo suburti milžinišką lojalių gerbėjų bendruomenę ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai rodo, kad klausytojas tapo išrankesnis, intelektualesnis ir ieško gilesnių patirčių.
Urbanistinė kultūra ir hiphopo evoliucija
Lietuviškas repas ir hiphopas išgyvena savo aukso amžių, tačiau jis gerokai skiriasi nuo to, ką girdėjome prieš 20 metų. Šiandienos urbanistinės muzikos atlikėjai diktuoja madas ne tik muzikoje, bet ir aprangos stiliuje bei kalbėjimo manieroje.
Grupė 8 Kambarys buvo vieni pirmųjų, kurie parodė, kad hiphopas gali būti melodingas, jautrus ir priimtinas plačiajai auditorijai. Jų hitas „Ežero dugne“ tapo savotišku lūžio tašku. Tuo tarpu OG Version atstovauja naujajai mokyklai („new school“), kurioje svarbiausia yra ne tik tekstas, bet ir „vibe’as“, bosinė linija ir modernus autotune panaudojimas. Jo sėkmė srautinio perdavimo platformose yra tiesiog stulbinanti, dažnai lenkianti net popmuzikos grandus.
Taip pat verta paminėti ir R&B stiliaus atgimimą. Atlikėja Angelou ar dainininkas Free Finga į lietuvišką muziką įnešė vakarietiško jausmingumo, kokybiško soulo ir modernaus R&B skambesio, kurio mūsų scenoje ilgą laiką trūko.
Muzikos apdovanojimai ir festivaliai kaip katalizatoriai
Muzikos renesansui didelę įtaką daro ir infrastruktūra. M.A.M.A. apdovanojimai, nepaisant įvairių vertinimų, tapo svarbiausiu metų renginiu, kuriame atlikėjai pristato naujausius šou elementus. Tai skatina sveiką konkurenciją – atlikėjai stengiasi pranokti vieni kitus ne tik dainų kokybe, bet ir pasirodymų mastu.
- Festivalių kultūra. Festivaliai kaip „Granatos Live“ ar mieste vykstantys renginiai vis dažniau pagrindinėmis žvaigždėmis („headliner’iais“) skelbia lietuvius, o ne užsienio atlikėjus.
- Koncertų vietos. Vasaros metu tokios vietos kaip Palangos koncertų salė ar didžiųjų miestų vasaros terasos yra nuolat užimtos lietuvių atlikėjų pasirodymais.
- Socialiniai tinklai. „TikTok“ platforma tapo galingu įrankiu. Tokie atlikėjai kaip Rokas Yan ar Dj Nevykėlė savo karjeras į aukštumas iškėlė būtent virusinių vaizdo įrašų dėka.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie šiuolaikinę lietuvišką muziką ir jos vartojimą.
Kodėl bilietai į lietuvių atlikėjų koncertus pabrango?
Bilietų kainų kilimą lemia ženkliai išaugusi pasirodymų kokybė. Atlikėjai investuoja į sudėtingas scenografijas, apšvietimą, šokėjus, gyvo garso grupes ir aukščiausios klasės įgarsinimą. Norint sukurti šou, prilygstantį pasauliniams standartams, reikalingi dideli kaštai, kurie atsispindi bilieto kainoje.
Kur geriausia ieškoti naujos lietuviškos muzikos?
Nors radijas vis dar populiarus, geriausia vieta atrasti naujienas yra srautinio perdavimo platformos („Spotify“, „Apple Music“). Ieškokite grojaraščių pavadinimais „Lietuviški hitai“, „Lithuania Top 50“ arba sekite muzikinių agentūrų naujienas socialiniuose tinkluose.
Ar lietuviška muzika populiari užsienyje?
Taip, tam tikri žanrai sėkmingai eksportuojami. Elektroninės muzikos kūrėjai (pvz., Ten Walls praeityje, Dynoro) yra puikiai žinomi pasauliniu mastu. Taip pat alternatyvios scenos atstovai dažnai koncertuoja Europos klubuose. „Eurovizijos“ sėkmė (The Roop, Monika Liu) taip pat padidino susidomėjimą lietuvių kalba atliekamomis dainomis.
Kokie muzikos stiliai šiuo metu populiariausi Lietuvoje?
Šiuo metu dominuoja moderni popmuzika su elektronikos elementais, hiphopas/repas bei alternatyvusis rokas. Taip pat pastebimas šokių muzikos ir retro stiliaus (80-ųjų, 90-ųjų sintezatorių skambesio) atgimimas.
Lietuviško folkloro integracija ir ateities skambesys
Stebint dabartines tendencijas, negalima nepaminėti ir dar vienos ryškios krypties – grįžimo prie šaknų, tačiau per modernią prizmę. Atlikėjai vis drąsiau integruoja lietuvių liaudies instrumentus, sutartines ar etnografinius motyvus į šiuolaikinę elektroninę ar popmuziką. Grupė Kamanių Šilelis ar atlikėja Monika Liu demonstruoja, kad lietuviškumas gali būti stilingas, paslaptingas ir itin aktualus.
Ši tendencija rodo, kad muzikos rinka bręsta. Mes nustojome aklai kopijuoti Vakarų tendencijas ir pradėjome kurti autentišką, unikalų turinį, kuris yra įdomus būtent dėl savo lokalumo. Ateityje tikėtina, kad pamatysime dar daugiau drąsių kolaboracijų tarp skirtingų žanrų atlikėjų – pavyzdžiui, operos solistų ir elektroninės muzikos kūrėjų arba folkloro ansamblių ir repo atlikėjų. Lietuviška muzika ne tik išgyvena renesansą – ji kuria tvirtą pamatą ateities kartoms, įrodydama, kad maža šalis gali turėti galingą ir savarankišką muzikinį balsą.
