Lietuvos muzikos istorija yra spalvinga, dinamiška ir pilna ryškių asmenybių, kurios dešimtajame dešimtmetyje bei tūkstantmečio pradžioje formavo visą šalies popkultūrą. Daugelis iš mūsų užaugo klausydamiesi kasečių ir kompaktinių diskų, kuriuose skambėjo dainos apie meilę, laisvę ir vakarėlius iki ryto. Tačiau muzikos verslas yra negailestingas: vienos grupės iširo pačioje šlovės viršūnėje, kitos tyliai pasitraukė į šešėlį, o trečios transformavosi į visai kitus projektus. Šiandien smalsu pažvelgti, kaip susiklostė legendinių atlikėjų likimai, kas iš jų vis dar lipa į sceną, o kas pasirinko ramesnį, su pramogų pasauliu nesusijusį gyvenimą.
„Foje“: Kultinis statusas ir Andriaus Mamontovo fenomenas
Kalbant apie Lietuvos muzikos legendas, neįmanoma nepaminėti grupės „Foje“. Tai nebuvo tiesiog grupė – tai buvo reiškinys, suformavęs ištisos kartos pasaulėžiūrą. 1997 metais įvykęs paskutinis grupės koncertas Vingio parke surinko rekordinį skaičių žiūrovų – apie 60 tūkstančių, ir šis rekordas ilgą laiką buvo nepajudinamas.
Po grupės iširimo lyderis Andrius Mamontovas sėkmingai tęsė solinę karjerą. Jis ne tik nenulipo nuo scenos, bet ir tapo vienu įtakingiausių šalies visuomenės veikėjų, „Eurovizijos“ dalyviu (su projektu „LT United“) bei aktoriumi (pagrindinis vaidmuo Eimunto Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas“). Kiti grupės nariai pasirinko mažiau viešus kelius:
- Arnoldas Lukošius ilgus metus buvo žinomas kaip žurnalo „Panelė“ žurnalistas, vėliau dalyvavo TV projektuose, o muzikinę veiklą tęsė su grupe „Kiti kambariai“.
- Algis Kriščiūnas tapo pripažintu fotografu, dailininku ir būgnininku, kurio vizualiniai darbai puošia daugybę leidinių ir interjerų. Jis taip pat groja grupėje „Kiti kambariai“.
- Darius Burokas liko muzikos versle, tačiau daugiau užkulisiuose, ir taip pat prisijungė prie buvusių kolegų naujuose projektuose.
„Bavarija“: Nuo paauglių dievukų iki muzikos prodiuserių
Grupė „Bavarija“ tūkstantmečio pradžioje buvo viena populiariausių pop grupių Lietuvoje, kepusi hitą po hito („Angelai“, „Mes čia!“, „Dabar arba niekada“). Jų albumai buvo parduodami platininiais tiražais. Nors oficialiai grupė niekada „triukšmingai“ neišsiskyrė, jų aktyvi veikla sustojo natūraliai, nariams pasukus skirtingais keliais.
Deivydas Zvonkus
Deivydas tapo vienu sėkmingiausių Lietuvos kompozitorių ir muzikos prodiuserių. Šiandien jis kuria dainas didžiausioms šalies žvaigždėms, įskaitant savo žmoną Katažiną Zvonkuvienę bei buvusią sutuoktinę Nataliją Bunkę. Jo humoro jausmas ir muzikinė įžvalga leido jam tapti nuolatiniu TV projektų komisijos nariu.
Vilius Tarasovas
Vilius liko ištikimas scenai ir tęsia solinę karjerą. Jis dažnai koncertuoja kartu su savo žmona, taip pat žinoma atlikėja Violeta Tarasoviene. Jų duetas yra vienas stabiliausių lietuviškoje estradoje, orientuotas į kokybišką pop muziką.
Juozas Liesis
Juozas pasuko į žiniasklaidą ir komunikaciją. Jis ilgą laiką dirbo televizijoje, vedė laidas, rašė straipsnius ir knygas. Nors muzikinėje veikloje jis dalyvauja rečiau, jo veidas vis dar atpažįstamas viešojoje erdvėje.
„Naktinės Personos“: Išsiskyrimai ir trumpalaikiai sugrįžimai
Romantiškieji „Naktinės Personos“ su Alanu Chošnau ir Aru Vėberiu priešakyje devintajame dešimtmetyje tirpdė širdis tokiomis dainomis kaip „Kaltas ruduo“ ar „Sukasi ratu“. Grupės iširimas 2000-ųjų pradžioje buvo apipintas gandais apie asmeninius konfliktus.
Alanas Chošnau sėkmingai vystė solinę karjerą, eksperimentuodamas su elektronine muzika ir bendradarbiaudamas su užsienio prodiuseriais (pavyzdžiui, Jordan Arts). Tuo tarpu Aras Vėberis ilgus metus dirbo muzikos vadybos srityje, vadovavo leidybinėms kompanijoms ir prodiusavo kitus atlikėjus (įskaitant grupę „Pikaso“).
2014 metais grupė surengė grandiozinį sugrįžimo turą per didžiausias Lietuvos arenas, įrodydama, kad jų muzika vis dar aktuali. Tačiau po turo keliai vėl išsiskyrė, o santykiai tarp narių išliko įtempti, dažnai aptarinėjami spaudoje dėl autorinių teisių ir asmeninių nesutarimų.
„Mango“: Merginų grupių fenomenas
Prodiuserių brolių Bendžių sukurta grupė „Mango“ buvo pirmoji tokio lygio merginų grupė Lietuvoje, kurios atsisveikinimo koncertas 2008 metais Šiaulių arenoje tapo nacionalinio lygio įvykiu. Dešimtmetį gyvavusi grupė paliko ryškų pėdsaką.
Kas nutiko narėms?
- Rima Petrauskytė po ilgos pertraukos grįžo į sceną su atnaujintu projektu „Man-go“. Nors sudėtis pasikeitė, Rima liko pagrindiniu veidu, o grupė sėkmingai koncertuoja miestų šventėse ir klubuose, atlikdama senus hitus naujomis aranžuotėmis.
- Viktorija Perminaitė bandė solinę karjerą pasivadinusi tiesiog Vika, vėliau emigravo į Jungtinę Karalystę, kur sukūrė šeimą ir pasitraukė iš viešumos.
- Kitos narės (Asta, Lina) taip pat pasirinko privatų gyvenimą, toli nuo kamerų blyksčių.
„Dinamika“: Nuo kasečių kioskeliuose iki arenų
Grupė „Dinamika“, kurios siela yra kompozitorius Gintautas Brokas, išgyveno kelias vokalistų kaitas, tačiau ryškiausia jų era buvo su Irma Jurgelevičiūte. Jų dainos „Ačiū tau“, „Meilės lietus“ skambėjo kiekviename automobilyje.
Irmos Jurgelevičiūtės gyvenimas po „Dinamikos“ buvo spalvingas ir pilnas skandalų, įskaitant dalyvavimą realybės šou bei teisines problemas. Tačiau pastaraisiais metais stebimas didžiulis grupės renesansas. Gintautas Brokas ir Irma Jurgelevičiūtė, nepaisant praeities nesutarimų, vėl susivienijo. 2023–2024 metais jie surengė anšlaginius koncertus arenose, įrodydami, kad nostalgija yra galinga jėga.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar grupė „Hiperbolė“ vis dar koncertuoja?
Originali grupės „Hiperbolė“ sudėtis nebekoncertuoja. Grupės nariai yra garbaus amžiaus ir dėl sveikatos bei asmeninių priežasčių veiklos netęsia. Tačiau rinkoje yra keli projektai, naudojantys „Hiperbolės“ vardą arba atliekantys jų dainas, dėl ko dažnai kyla teisiniai ginčai dėl vardo panaudojimo. Patys originalūs nariai (pvz., Viktoras Prapras, Igoris Berinas) scenoje pasirodo itin retai.
Ką dabar veikia grupė „Junior“?
Grupė „Junior“, buvusi 90-ųjų šokių muzikos etalonas, oficialiai nebeegzistuoja. Pagrindinė vokalistė Rosita Paulauskaitė po ilgos pertraukos grįžo į viešumą ir kartais pasirodo nostalgiškuose koncertuose arba TV laidose. Kiti nariai, pavyzdžiui, Mintarė (kuri, deja, mirė jauna) ar Andrius (žinomas kaip „Liusė“), pasuko savais keliais. Grupės lyderis Rosita šiandien dirba grožio sferoje.
Kur dingo realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyviai?
Dalis jų tapo ryškiomis žvaigždėmis (Vudis dirba prodiuseriu, Merūnas Vitulskis – operos solistas, Radži – estrados princas), tačiau daugelis grįžo į įprastą gyvenimą. Pavyzdžiui, pirmojo sezono laimėtojas Andrius Rimiškis vis dar koncertuoja, tačiau taip pat užsiima verslu.
Ar grupė „69 Danguje“ vis dar egzistuoja?
Taip, grupė vis dar aktyvi, nors jos veikloje būta pertraukų ir sudėties pokyčių. Tai viena ilgiausiai išsilaikiusių merginų grupių. Narės taip pat vysto asmeninius verslus: Karina Krysko aktyviai vaidina teatre ir miuzikluose, Nijolė Pareigytė-Rukaitienė veda renginius ir laidas.
Nostalgijos verslas ir senųjų grupių renesansas
Pastarasis dešimtmetis Lietuvos muzikos industrijoje ryškiai parodė vieną tendenciją: senos dainos yra aukso vertės. Atlikėjai, kurie prieš 20 metų buvo nurašyti kaip „pasenę“, šiandien renka pilnas arenas. Tai lemia ne tik kokybiška to meto muzika, bet ir auditorijos demografija – žmonės, kurie 1995–2005 metais buvo paaugliai, dabar yra mokūs suaugusieji, norintys bent trumpam sugrįžti į jaunystę.
Tokie projektai kaip „Karališka Erdvė“, „Nektaras“ ar „XXL“ atgimsta vienkartiniams pasirodymams didžiuosiuose 90-ųjų stiliaus festivaliuose. Tai rodo, kad nors daugelis šių grupių narių turi „rimtus“ darbus – nuo nekilnojamojo turto agentų iki IT specialistų – scena traukia kaip magnetas. Be to, sėkmingi atlikėjai, tokie kaip Natalija Bunkė (buvusi „Yva“ lyderė), sugebėjo transformuoti savo buvusį populiarumą į milžinišką socialinių tinklų verslą, tapdami šių laikų nuomonės formuotojais ir verslininkais, kurių įtaka gerokai pranoksta vien tik muzikinę veiklą.
