Europos muzikos padangėje retai pasitaiko atvejų, kai atlikėjas tampa kultine figūra dar net nelaimėjęs didžiausių konkursų, o kartais – net ir juose nepasirodęs finale. Būtent tokia paradoksali ir kartu fenomenali situacija susiklostė aplink Nyderlandų atlikėją Joostą Kleiną. Jei pastaruoju metu naršėte socialiniuose tinkluose ar skaitėte naujienų portalus, tikriausiai pastebėjote, kad šis vardas linksniuojamas visur – nuo rimtų politinių diskusijų apie Europos transliuotojų sąjungos taisykles iki linksmų „TikTok“ vaizdo įrašų. Tačiau kas slypi už šio ekscentriško, plačiapetį mėlyną kostiumą vilkinčio vaikino įvaizdžio? Joostas Kleinas nėra tik vienos dainos atlikėjas; tai sudėtinga, daugiasluoksnė asmenybė, kurios istorija apima internetinę šlovę, gilias asmenines tragedijas ir unikalų muzikinį stilių, sugebėjusį suvienyti skirtingas kartas.
Nuo „YouTube“ žvaigždės iki rimto muzikanto
Daugelis naujųjų gerbėjų Joostą Kleiną atrado tik per „Eurovizijos“ dainų konkursą, tačiau gimtuosiuose Nyderlanduose ir kaimyninėje Belgijoje jis buvo žinomas jau beveik dešimtmetį. Jo kelias į šlovę prasidėjo ne muzikos mokykloje, o interneto platformoje „YouTube“. Dar 2008 metais, būdamas vos dešimties, jis sukūrė kanalą pavadinimu „EenhoornJoost“ (Vienaragis Joostas). Iš pradžių tai buvo tiesiog vaikiškas žaidimas, tačiau paauglystėje jo kuriami vaizdo įrašai – eskizai, vlogai ir trumpi filmai – pradėjo traukti tūkstančius žiūrovų.
Būtent „YouTube“ platformoje Joostas išsiugdė savo unikalų humoro jausmą ir vizualinį stilių, kuris vėliau tapo jo muzikinių vaizdo klipų pagrindu. Tačiau perėjimas nuo „YouTube“ turinio kūrėjo prie muzikanto statuso nebuvo lengvas. Dažnai interneto žvaigždės, bandančios dainuoti, yra vertinamos skeptiškai. Joostas šį barjerą įveikė nuoširdumu ir eksperimentavimu. 2016 metais jis išleido savo pirmąjį albumą „Dakloos“, o vėliau sekė „Scandinavian Boy“, kuris tapo lūžio tašku. Jo muzika nebuvo tiesiog pokštas – tai buvo saviraiškos būdas, leidžiantis kalbėti apie vienatvę, depresiją ir tapatybės paieškas, paskanintas absurdo humoro doze.
„Gabberpop“ ir nostalgiškas skambesys
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Joostas Kleinas tapo tokiu ryškiu reiškiniu, yra jo muzikinis stilius. Jis nėra tipinis pop atlikėjas. Joostas atgaivino ir modernizavo Nyderlanduose itin populiarų „gabber“ stilių – elektroninės šokių muzikos atšaką, pasižyminčią greitu tempu (dažnai virš 160 dūžių per minutę) ir agresyviais bosais. Tačiau Joostas šį stilių sušvelnino, sujungdamas jį su pop muzikos melodijomis ir pankroko elementais.
Kritikai šį žanrą dažnai vadina „gabberpop“. Tai muzika, kuri vienu metu sukelia nostalgiją 1990-ųjų reivų kultūrai ir skamba itin moderniai. Jo kūryboje gausu nuorodų į popkultūrą, kompiuterinius žaidimus ir vaikystės prisiminimus. Tai rezonuoja ne tik su vyresne auditorija, prisimenančia reivo laikus, bet ir su Z karta, kuri vertina greitą tempą, chaotišką estetiką ir emocinį atvirumą. Joostas sugebėjo paversti nišinį, dažnai agresyviu laikomą žanrą kažkuo, kas yra prieinama masėms ir, svarbiausia, spinduliuoja pozityvią energiją.
Daina „Europapa“: daugiau nei tik vakarėlių hitas
Daina, su kuria Joostas Kleinas turėjo pasirodyti didžiojoje „Eurovizijos“ scenoje, vadinasi „Europapa“. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip dar viena linksma, šiek tiek kvaila daina apie Europą. Tačiau įsigilinus į tekstą ir kontekstą, atsiveria jautri ir skaudi istorija. Daina yra dedikuota Joosto tėvui, kurį jis prarado būdamas dar vaikas (netrukus po tėvo mirties mirė ir jo motina). Joostas užaugo būdamas našlaičiu, o muzika ir kūryba tapo jo būdu bendrauti su prarastais tėvais.
Dainos žinutė yra dvejopa:
- Politinis aspektas: Daina šlovina atvirą Europą be sienų, kurioje galima laisvai keliauti ir bendrauti. Tai odė vienybei ir laisvei, kurią Joostas vertina kaip galimybę pabėgti nuo savo demonų ir atrasti save.
- Asmeninis aspektas: Dainos pabaigoje tempas sulėtėja, ir Joostas tiesiogiai kreipiasi į savo tėvą, sakydamas, kad jis parodė jam, jog pasaulyje nėra ribų. Tai pažadas tėvui, kad jis nenustos keliauti ir ieškoti savo laimės.
Būtent šis emocinis kontrastas – tarp beprotiško šokių muzikos ritmo ir širdį veriančio atsisveikinimo pabaigoje – pavertė „Europapa“ hitu, kuris palietė milijonus klausytojų dar prieš konkursą.
Skandalas Malmėje: kodėl jis buvo diskvalifikuotas?
Nors Joostas Kleinas buvo laikomas vienu iš realiausių pretendentų laimėti 2024 metų „Euroviziją“, finalo scenoje jis taip ir nepasirodė. Tai sukėlė beprecedentį skandalą konkurso istorijoje. Europos transliuotojų sąjunga (EBU) priėmė sprendimą diskvalifikuoti Nyderlandų atstovą likus vos kelioms valandoms iki finalo. Oficiali priežastis – incidentas užkulisiuose, kurio metu Joostas esą netinkamai pasielgė su filmavimo komandos nare.
Pagal Nyderlandų transliuotojo AVROTROS versiją, incidentas įvyko, kai Joostas, nulipęs nuo scenos po pusfinalio pasirodymo, buvo filmuojamas prieš savo valią, nors buvo aiškiai sutarta, kad tuo momentu kamerų nebus. Emociškai išsekęs atlikėjas padarė staigų judesį link kameros (bet nepalietė operatorės), kas buvo interpretuota kaip grasinimas. Švedijos policija pradėjo tyrimą, o EBU, laikydamasi „nulinės tolerancijos“ politikos, pašalino jį iš konkurso.
Reakcija į diskvalifikaciją
Šis sprendimas sukėlė audrą visoje Europoje. Socialiniuose tinkluose paplito grotažymė #Joostice, o peticijos, reikalaujančios gražinti atlikėją arba boikotuoti konkursą, surinko šimtus tūkstančių parašų. Daugelis gerbėjų ir muzikos ekspertų manė, kad bausmė buvo neproporcinga nusižengimui, ypač atsižvelgiant į didžiulį spaudimą, kurį patiria atlikėjai. Šis įvykis pavertė Joostą savotišku kankiniu ir maištininku prieš biurokratinę sistemą, o jo populiarumas po diskvalifikacijos tik dar labiau išaugo.
Vizualinis identitetas ir mėlynas kostiumas
Kalbėdami apie Joostą Kleiną, negalime nepaminėti jo išskirtinio stiliaus. Jo vizitinė kortelė – ryškiai mėlynas kostiumas su neproporcingai dideliais, kampuotais pečiais. Šis įvaizdis nėra atsitiktinis. Mėlyna spalva simbolizuoja Europos vėliavą, tačiau patys pečiai turi gilesnę prasmę.
Viename iš interviu Joostas yra minėjęs, kad dideli pečiai yra metafora. Kaip žmogus, kuris viduje dažnai jaučiasi mažas, pažeidžiamas ir vaikiškas (dėl ankstyvos tėvų netekties sustojusios emocinės raidos), jis bando atrodyti didelis ir stiprus išorėje. Tai tarsi šarvai, kurie padeda jam atlaikyti pasaulio spaudimą. Be to, šis įvaizdis primena 9-ojo dešimtmečio kompiuterinių žaidimų personažus ar animacinius filmukus, kas puikiai dera su jo kuriama „gabberpop“ estetika.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Kadangi informacija apie Joostą Kleiną dažnai būna prieštaringa arba išbarstyta, pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie šį atlikėją.
-
Kiek metų Joostui Kleinui?
Joostas Kleinas gimė 1997 m. lapkričio 10 d., tad šiuo metu jam yra 26 metai (2024 m. duomenimis). -
Ką reiškia dainos „Europapa“ pabaiga?
Dainos pabaigoje skambantys žodžiai yra tiesioginė žinutė mirusiam tėvui. Jis sako: „Aš pasiilgau tavęs kiekvieną dieną, tai ką aš šnabždu. Matai, tėti, aš paklausiau tavęs.“ Tai patvirtinimas, kad jis įgyvendino svajonę tapti atlikėju. -
Ar Joostas Kleinas grįš į „Euroviziją“?
Kol kas oficialaus patvirtinimo nėra. Nors daugelis gerbėjų to norėtų, po konflikto su EBU tokia galimybė išlieka miglota. Viskas priklausys nuo tolesnių derybų tarp Nyderlandų transliuotojo ir konkurso organizatorių. -
Kas yra „Vienaragis Joostas“?
Tai jo senasis „YouTube“ kanalo pavadinimas („EenhoornJoost“). Nors dabar jis žinomas kaip muzikantas, daugelis ištikimiausių gerbėjų jį vis dar prisimena būtent šiuo slapyvardžiu. -
Ar policijos tyrimas prieš jį buvo nutrauktas?
Taip, vėliau buvo pranešta, kad Švedijos prokuratūra nutraukė tyrimą dėl įrodymų trūkumo, jog veiksmai buvo atlikti su tikslu sukelti didelę baimę ar žalą, nors incidento faktas neneigiamas.
Joosto Kleino ateitis: ar fenomenas išliks?
Joosto Kleino istorija yra puikus pavyzdys, kaip šiuolaikiniame pasaulyje veikia šlovės mechanizmai. Paradoksalu, bet diskvalifikacija iš „Eurovizijos“ jam suteikė daugiau dėmesio nei galbūt būtų suteikusi pergalė. Jo daina „Europapa“ tapo viena klausomiausių dainų transliavimo platformose visoje Europoje, aplenkusi net patį nugalėtoją daugelyje šalių topų. Tai rodo, kad auditorijai svarbiau autentiškumas ir emocija nei oficialūs titulai.
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad Joostas neketina sustoti. Jo koncertų turai išparduodami akimirksniu, o gerbėjų bazė plečiasi toli už Nyderlandų ribų – nuo Lietuvos iki Ispanijos. Jis tapo simboliu jaunajai kartai, kuri vertina atvirumą apie psichinę sveikatą ir nebijo būti šiek tiek keista. Nesvarbu, ar jis dar kada nors žengs į „Eurovizijos“ sceną, ar ne, Joostas Kleinas jau įrašė savo vardą į muzikos istoriją kaip atlikėjas, kuris suvienijo Europą ne taisyklėmis, o savo unikalia, skaudžia ir kartu beprotiškai linksma istorija. Artimiausiu metu iš jo galime tikėtis naujų eksperimentų, dar daugiau „gabber“ ritmų ir, be jokios abejonės, daugiau mėlynų kostiumų.
