Muzikos istorija yra kupina paradoksų, tačiau vienas ryškiausių ir labiausiai intriguojančių reiškinių yra grupių iširimas būtent tada, kai jos pasiekia savo populiarumo apogėjų. Atrodytų nelogiška nutraukti veiklą, kai bilietai į koncertus iššluojami per kelias minutes, albumai parduodami milijoniniais tiražais, o kritikai negaili liaupsių. Visgi, realybė užkulisiuose dažnai būna visiškai kitokia nei ta, kurią matome ant žurnalų viršelių ar socialiniuose tinkluose. Nuolatinis spaudimas, didžiuliai pinigai, susidūrę ego ir kūrybinis išsekimas dažnai tampa sprogstamuoju mišiniu, kuris sunaikina net ir pačias sėkmingiausias muzikines sąjungas. Šis straipsnis gilinasi į dramatiškas istorijas grupių, kurios pasirinko (arba buvo priverstos) pasukti skirtingais keliais būtent tada, kai visas pasaulis gulėjo joms po kojomis.
The Beatles: Etalonas, kaip baigti aukščiausia nata
Nors nuo The Beatles iširimo praėjo daugiau nei pusė amžiaus, jų istorija išlieka vadovėliu, kaip subyrėti esant absoliučioje viršūnėje. 1969-aisiais, kai grupė įrašinėjo albumą „Abbey Road“, jie vis dar buvo didžiausia grupė planetoje. Jų muzikinė evoliucija nuo paprastų pop dainų iki sudėtingų studijinių eksperimentų žavėjo visą pasaulį. Tačiau vidinė dinamika buvo tapusi nepakeliama.
Pagrindinės priežastys, lėmusios šį istorinį lūžį, buvo kompleksinės:
- Lyderystės vakuumas: Po grupės vadybininko Briano Epsteino mirties 1967 metais, grupė prarado savo „kompasą“. Paulas McCartney bandė perimti vadžias, tačiau tai tik dar labiau suerzino Johną Lennoną ir George’ą Harrisoną.
- Kūrybinė trintis: George’as Harrisonas jautėsi neįvertintas kaip dainų autorius, nes jo kūriniai nuolat likdavo Lennono ir McCartney šešėlyje.
- Verslo nesutarimai: Grupės nariai nesutarė dėl to, kas turėtų valdyti jų finansus, o tai sukėlė teisinius ginčus, galutinai sugriovusius tarpusavio pasitikėjimą.
Kai 1970 metais oficialiai buvo paskelbta apie grupės pabaigą, pasaulis patyrė šoką. Visgi, žvelgiant retrospektyviai, šis sprendimas leido jiems išlikti legenda, kuri niekada „nenusivažiavo“ ir nepradėjo kurti prastos muzikos vien dėl inercijos.
The Police: Kai ego tampa didesnis už muziką
Jei reikėtų įvardinti grupę, kuri nutraukė veiklą pačiu sėkmingiausiu savo karjeros momentu, The Police būtų vienas stipriausių kandidatų. 1983 metais trio išleido albumą „Synchronicity“, kuriame skambėjo nemirtingas hitas „Every Breath You Take“. Šis albumas tapo perkamiausiu ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV. Tais metais jie neginčijamai buvo didžiausia roko grupė pasaulyje.
Tačiau grupės lyderis Stingas jautėsi pasiekęs viską, ką galėjo, šiame formate. Jo žodžiais tariant, koncertuojant didžiausiame Niujorko stadione „Shea Stadium“, jis pajuto, kad tai yra „Everestas“ ir toliau kopti nebėra kur. Be to, įtampa tarp Stingo ir būgnininko Stewarto Copelando buvo pasiekusi tokį lygį, kad fiziniai susirėmimai studijoje tapo beveik kasdienybe. The Police iširo ne dėl to, kad žmonėms atsibodo jų muzika, o dėl to, kad jie nebegalėjo pakęsti buvimo viename kambaryje. Stingas vėliau pradėjo itin sėkmingą solinę karjerą, įrodydamas, kad jo sprendimas buvo teisingas, bent jau asmeniniu požiūriu.
ABBA: Šokiai su ašaromis akyse
Švedų popmuzikos fenomenas ABBA yra unikalus tuo, kad grupę sudarė dvi sutuoktinių poros. Jų sėkmė buvo astronominė – jie dominavo topuose visame pasaulyje, nuo Europos iki Australijos. Tačiau asmeninis gyvenimas tapo vieša drama. Kai abi poros – Björnas su Agnetha ir Benny su Anni-Frid – išsiskyrė, darbas kartu tapo emociniu išbandymu.
Paskutinieji jų įrašai, ypač 1981 metų albumas „The Visitors“, yra persmelkti liūdesio ir melancholijos. Nors komerciškai jie vis dar buvo itin sėkmingi, grupės nariai jautė, kad energija išseko. Dainuoti apie meilę ir išsiskyrimą, kai tavo buvęs sutuoktinis stovi šalia scenoje, reikalavo antžmogiškų pastangų. 1982 metais ABBA nusprendė padaryti „pertrauką“, kuri užsitęsė beveik 40 metų. Tai buvo klasikinis pavyzdys, kai asmeninės dramos nusveria bet kokią finansinę ar profesinę sėkmę.
Oasis: Broliškas karas užkulisiuose
Britpop eros karaliai Oasis buvo žinomi ne tik dėl savo himnais tapusių dainų, bet ir dėl nuolatinių brolių Gallagherių konfliktų. Noelio ir Liamo santykiai visada buvo įtempti, tačiau tai paradoksaliai tapo ir grupės varomąja jėga. Visgi, 2009 metais ši įtampa pasiekė kritinį tašką.
Grupė vis dar buvo didžiulė – jie rengė pasaulinį turą, bilietai buvo išparduoti didžiausiuose stadionuose. Lemtinga akimirka įvyko Paryžiuje, prieš pat „Rock en Seine“ festivalio pasirodymą. Užkulisiuose kilus ginčui, Liamas sudaužė vieną iš Noelio gitarų. To pakako. Noelis tą patį vakarą išplatino pranešimą: „Su liūdesiu ir dideliu palengvėjimu pranešu, kad šįvakar palieku Oasis. Žmonės rašys ir kalbės, ką nori, bet aš tiesiog negaliu dirbti su Liamu nė dienos ilgiau.“
Tai buvo staigi ir brutali pabaiga grupei, kuri vis dar buvo vienas pagrindinių festivalių „headliner‘ių“ Europoje. Šis iširimas parodė, kad net ir milijoniniai honorarai negali užglaistyti toksiškų šeimyninių santykių.
Kitos grupės, sustojusios viršūnėje
Be aukščiau paminėtų gigantų, muzikos istorijoje yra ir daugiau pavyzdžių, kai kolektyvai nutraukė veiklą būdami itin populiarūs:
- Simon & Garfunkel: Po albumo „Bridge Over Troubled Water“ (1970), kuris tapo vienu perkamiausiu visų laikų albumų, duetas išsiskyrė dėl asmeninių nesutarimų ir Paulo Simono noro kurti kitokią muziką.
- The Jam: Paulas Welleris nusprendė išardyti grupę 1982 metais, kai ji buvo populiariausia grupė Jungtinėje Karalystėje, nes norėjo išvengti stagnacijos ir išbandyti save naujame stiliuje.
- R.E.M.: Nors jų didžiausia komercinė sėkmė buvo 9-ajame dešimtmetyje, jie iširo 2011 metais vis dar būdami gerbiami ir aktyvūs, teigdami, kad nori pasitraukti savo sąlygomis ir likti draugais.
- Daft Punk: Prancūzų elektroninės muzikos duetas oficialiai apie pabaigą paskelbė 2021 metais, po itin sėkmingo albumo „Random Access Memories“ ir pasaulinio hito „Get Lucky“, palikdami fanus be jokių paaiškinimų, tik su menišku atsisveikinimo vaizdo įrašu.
Psichologiniai sėkmės spąstai
Kodėl sėkmė dažnai tampa grupės pabaiga? Psichologai ir muzikos industrijos ekspertai išskiria kelis pagrindinius veiksnius. Pirmiausia, tai kūrybinė kontrolė. Kai grupė tik pradeda, visi nariai dažniausiai turi bendrą tikslą – išgarsėti. Kai tikslas pasiekiamas, atsiranda noras realizuoti asmenines ambicijas, kurios dažnai nesutampa su grupės kryptimi.
Antrasis faktorius – nuovargis. Pasauliniai turai, nuolatinis gyvenimas viešbučiuose, spaudos konferencijos ir fanų dėmesys sukuria milžinišką psichologinį spaudimą. Žmogus tampa „produkto“ dalimi, praranda privatumą ir galimybę gyventi normalų gyvenimą. Galiausiai, pinigai. Paradoksalu, bet finansinė nepriklausomybė suteikia laisvę pasakyti „ne“. Kai muzikantai uždirba pakankamai, kad aprūpintų save visam gyvenimui, jie nebejaučia baimės palikti grupę ir rizikuoti solo karjeroje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Šiame skyriuje atsakome į dažniausiai kylančius klausimus apie garsių grupių iširimą ir to pasekmes.
Ar tiesa, kad Yoko Ono išardė The Beatles?
Tai yra vienas populiariausių mitų muzikos istorijoje. Nors Yoko Ono buvimas studijoje kėlė įtampą, ji nebuvo pagrindinė iširimo priežastis. Grupė jau turėjo gilių verslo, vadybos ir kūrybinių problemų dar prieš jai tampant nuolatine Johno Lennono palydove. Yoko tapo patogiu atpirkimo ožiu, tačiau realybė buvo daug sudėtingesnė.
Kuri grupė atsisakė didžiausios pinigų sumos už sugrįžimą?
Nors tikslūs skaičiai dažnai slepiami, manoma, kad ABBA atsisakė pasiūlymo, verto 1 milijardo dolerių, už pasaulinį turą 2000-ųjų pradžioje. Grupės nariai teigė, kad pinigai jiems nėra motyvacija ir jie nenori rizikuoti savo palikimu rengdami vidutiniškus pasirodymus.
Kodėl grupės dažnai skelbia „pertrauką“ (hiatus), o ne iširimą?
Terminas „pertrauka“ yra saugesnis tiek fanams, tiek patiems muzikantams. Tai ne uždaro durų galutiniam sugrįžimui ir nesukelia tokios didelės dramos žiniasklaidoje. Be to, tai leidžia išlaikyti grupės prekės ženklo vertę, kol nariai užsiima soliniais projektais. Visgi, dažnai „neapibrėžto laiko pertrauka“ tampa galutiniu tašku.
Ar Oasis kada nors susijungs?
Tai amžinas klausimas. Nors gandai sklando nuolat, o broliai Gallagheriai viešai vienas kitą tai giria, tai įžeidinėja, oficialaus patvirtinimo ilgą laiką nebuvo. Finansiniai pasiūlymai yra milžiniški, tačiau asmeninė neapykanta tarp brolių išlieka pagrindiniu kliuviniu.
Solinės karjeros: sėkmės garantas ar nuosmukis?
Vienas iš pagrindinių motyvų palikti sėkmingą grupę yra tikėjimas, kad solinė karjera bus dar sėkmingesnė. Istorija rodo, kad ši rizika pasiteisina ne visada. Pavyzdžiui, Justinas Timberlake’as palikęs *NSYNC tapo pasauline superžvaigžde, o Beyoncé po Destiny’s Child tapo kultūrine ikona. Michaelas Jacksonas taip pat peraugo The Jackson 5 šlovę.
Tačiau yra ir kita medalio pusė. Daugybė grupių lyderių, palikusių savo kolegas, susidūrė su realybe, kad be grupės „chemijos“ jie yra mažiau įdomūs publikai. Freddie Mercury solinė karjera, nors ir turėjo ryškių momentų, niekada neprilygo Queen sėkmei. Mickas Jaggeris taip pat išleido solinių albumų, tačiau fanai visada reikalavo The Rolling Stones. Tai įrodo, kad grupės sėkmė dažnai yra didesnė nei atskirų jos dalių suma. Magija gimsta sąveikoje tarp narių, ir net patys talentingiausi atlikėjai ne visada gali ją atkurti vieni. Iširimas viršūnėje yra drąsus, kartais arogantiškas, bet visada rizikingas žingsnis, kuris visiems laikams įrašo grupės vardą į muzikos istoriją kaip legendą, kuri nesudegė lėta ugnimi, o sprogo fejerverku.
