Muzikos pasaulį ir „The Beatles“ gerbėjų bendruomenę neseniai sukrėtė, o kartu ir nepaprastai nudžiugino sero Polo Makartnio pranešimas apie „paskutinę“ legendinės grupės dainą. Dešimtmečius sklandžiusios kalbos apie nebaigtus Džono Lenono įrašus pagaliau tapo realybe, tačiau didžiausią rezonansą sukėlė ne pats faktas, o būdas, kuriuo tai buvo pasiekta. Naujienų antraštėms mirgant žodžiais „dirbtinis intelektas“, daugelis klausytojų sunerimo, ar tai reiškia, kad mylimo atlikėjo balsas bus sugeneruotas kompiuteriu. Tačiau tiesa yra kur kas įdomesnė ir technologiškai sudėtingesnė, atverianti naują puslapį muzikos restauravimo istorijoje. Polas Makartnis, duodamas interviu BBC, atskleidė detales, kurios paneigia mitus apie „netikrą“ balsą ir parodo, kaip modernios technologijos gali tarnauti istoriniam teisingumui atkurti.
Neišgirsta istorija: kasetė su užrašu „Polui“
Viskas prasidėjo dar aštuntajame dešimtmetyje, kai Džonas Lenonas savo bute Niujorke, garsiajame „Dakota“ pastate, įrašinėjo demo versijas paprastu kasetiniu magnetofonu. Tai buvo intymūs, namų sąlygomis daryti įrašai, kuriuose girdėjosi ne tik Džono balsas ir pianinas, bet ir foninis triukšmas, televizoriaus garsai ar gatvės ūžesys. Po tragiškos Lenono mirties, jo našlė Yoko Ono 1994 metais perdavė kasetę su užrašu „For Paul“ (Polui) likusiems gyviems grupės nariams.
Šiame įraše buvo kelios dainos. Dvi iš jų – „Free As A Bird“ ir „Real Love“ – buvo sėkmingai restauruotos ir išleistos kaip „The Beatles Anthology“ projekto dalis dešimtajame dešimtmetyje. Muzikantai, padedami prodiuserio Jeffo Lynne’o, sugebėjo sukurti pilnavertes dainas aplink Džono vokalą. Tačiau trečioji daina, pavadinimu „Now and Then“, susidūrė su neįveikiamomis techninėmis kliūtimis.
Kodėl daina buvo palikta dulkėti lentynoje?
Dešimtajame dešimtmetyje technologijos dar nebuvo pakankamai pažengusios. Pagrindinė „Now and Then“ problema buvo ta, kad Džono Lenono balsas ir pianino partija buvo įrašyti į tą patį takelį. Negana to, įrašas buvo techniškai nešvarus, su stipriu foniniu ūžesiu. Bandant paryškinti balsą, garsiau skambėdavo ir pianinas, kuris užgoždavo vokalą, o bandant slopinti pianiną, dingdavo ir balso aiškumas.
Tuometinis grupės narys Džordžas Harisonas, pasak paties Makartnio, atsisakė tęsti darbą su šiuo kūriniu, pavadindamas įrašo kokybę „šlamštu“. Kadangi „The Beatles“ sprendimai visada buvo priimami demokratiškai, projektas buvo sustabdytas. Likusiems nariams tai buvo skaudus sprendimas, nes daina turėjo didelį emocinį krūvį, tačiau be švaraus Džono vokalo ji negalėjo skambėti taip, kaip dera geriausiai visų laikų grupei.
Dirbtinis intelektas ar garso archeologija?
Čia ir prasideda didžiausia painiava, kurią sukėlė žiniasklaidos antraštės. Kai Polas Makartnis paminėjo dirbtinį intelektą (DI), daugelis įsivaizdavo vadinamuosius „deepfake“ (giliojo klastojimo) metodus, kai kompiuteris sukuria balsą, kurio niekada nebuvo. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Procesas, kurį panaudojo „The Beatles“, vadinamas šaltinių atskyrimu (angl. source separation) arba „de-mixing“.
Ši technologija buvo ištobulinta režisieriaus Piterio Džeksono komandos, kuriant dokumentinį filmą „Get Back“. Filmo kūrėjai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, pavadintą MAL (nuoroda į „The Beatles“ asistentą Malą Evansą). Šis modelis buvo apmokytas atpažinti specifinius garsus: gitaras, balsus, būgnus.
Kaip veikia MAL technologija:
- Mokymasis: Kompiuteriui pateikiama tūkstančiai valandų įrašų, kad jis išmoktų atskirti Džono Lenono balso dažnius nuo pianino ar gitaros dažnių.
- Izoliavimas: Kai sistema „supranta“, kas yra balsas, ji gali paimti seną mono įrašą ir skaitmeniniu būdu „iškelti“ vokalą, palikdama instrumentus atskirame takelyje.
- Valymas: Atskirtas balsas gali būti išvalytas nuo bet kokio foninio triukšmo, neprarandant natūralaus tembro.
Taigi, Polas Makartnis pabrėžė: „Tai yra tikras Džono balsas. Mes nieko nesugeneravome. Mes tiesiog jį ištraukėme ir išvalėme.“ Tai leidžia įrašą miksuoti taip, lyg Džonas būtų studijoje dainavęs į atskirą mikrofoną.
Paskutinis susitikimas studijoje
Gavus krištolo skaidrumo Džono Lenono vokalą, darbas studijoje atgimė. Tai buvo emocionali akimirka tiek Polui Makartniui, tiek Ringo Starui. Polas įrašė naujas boso gitaros partijas, kurios puikiai derėjo prie Džono dainavimo stiliaus, o Ringo pridėjo savo firminį būgnų skambesį. Tačiau daina turi ir dar vieną istorinį sluoksnį.
Nors Džordžas Harisonas mirė 2001 metais, 1995-ųjų sesijų metu jis buvo įrašęs ritminės gitaros partijas šiai dainai. Šios partijos buvo išsaugotos ir panaudotos galutinėje versijoje. Taigi, dainoje „Now and Then“ girdimi visi keturi „bitlai“. Kad pagerbtų Džordžą, Polas Makartnis įrašė ir „slide“ gitaros solo, kuris stilistiškai labai primena Harisono grojimo manierą.
Papildomai dainai svorio suteikė styginių instrumentų aranžuotė, kurią sukūrė Gilesas Martinas (legendinio prodiuserio Džordžo Martino sūnus). Tai dainai suteikė tą klasikinį, didingą „The Beatles“ skambesį, kurį gerbėjai atsimena iš vėlyvųjų grupės albumų.
Polo Makartnio požiūris į technologijų ateitį
Savo interviu Polas Makartnis neslėpė, kad dirbtinis intelektas jam kelia dvejopus jausmus. Jis pripažino, kad tai yra „šiek tiek baisu, bet kartu ir jaudina“. Muzikantas puikiai supranta rizikas, susijusias su autorių teisėmis ir balso klastojimu, tačiau šiuo konkrečiu atveju jis mato technologiją kaip įrankį, leidžiantį įveikti praeities apribojimus.
Makartnis visada buvo technologinių naujovių entuziastas – nuo sintezatorių naudojimo aštuntajame dešimtmetyje iki elektroninės muzikos eksperimentų. Jam šis projektas yra ne bandymas apgauti klausytoją, o galimybė užbaigti neužbaigtus darbus ir suteikti draugo palikimui tinkamą formą. Tai įrodymas, kad DI gali būti naudojamas ne tik turiniui generuoti, bet ir kultūriniam paveldui restauruoti.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi ši tema sukėlė daug diskusijų, žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie paskutinę „The Beatles“ dainą ir technologijas.
Ar dainoje skamba tikras Džono Lenono balsas?
Taip, tai yra 100% tikras Džono Lenono balsas, įrašytas aštuntajame dešimtmetyje. Dirbtinis intelektas buvo panaudotas tik tam, kad atskirtų šį balsą nuo pianino ir pašalintų foninį triukšmą. Jokie žodžiai ar melodijos nebuvo sukurti kompiuteriu.
Kodėl daina vadinama „paskutine“?
Tai yra paskutinis žinomas įrašas, kuriame dalyvauja visi keturi grupės nariai (Džonas per archyvinį vokalą, Džordžas per 1995 m. gitaros įrašus, Polas ir Ringo per naujus įrašus). Tikimybė rasti daugiau kokybiškų, negirdėtų medžiagų, kurias būtų galima paversti pilnaverte daina, yra labai maža.
Kuo ši technologija skiriasi nuo „Deepfake“?
„Deepfake“ sukuria vaizdą ar garsą, kurio niekada nebuvo, imituodamas asmenį. „The Beatles“ atveju naudota technologija (garsų atskyrimas) veikia kaip pažangi restauracija – ji paima tai, kas jau egzistuoja, ir išvalo, nieko nepridėdama iš savęs.
Ar Džordžas Harisonas pritarė šiai dainai?
Dešimtajame dešimtmetyje Džordžas manė, kad demo įrašo kokybė yra per prasta išleidimui. Tačiau jis įrašė gitaros partijas. Šiandieninės technologijos išsprendė kokybės problemą, dėl kurios Džordžas nerimavo, todėl likę nariai ir Džordžo šeima sutiko, kad daina būtų užbaigta.
Technologinė pažanga kaip raktas į praeities išsaugojimą
„The Beatles“ istorija su daina „Now and Then“ žymi svarbų lūžio tašką ne tik muzikos industrijoje, bet ir archyvistikoje. Tai parodo, kad seni, prastos kokybės įrašai, kurie anksčiau buvo laikomi netinkamais naudoti, dabar gali būti prikelti naujam gyvenimui. Piterio Džeksono ir jo komandos sukurta programinė įranga atveria duris ne tik muzikiniams projektams, bet ir istorinių kalbų, senų kino filmų garso takelių ar radijo laidų restauravimui.
Polo Makartnio iniciatyva užbaigti šią dainą yra gražus meilės ir pagarbos gestas savo buvusiems grupės draugams. Užuot palikęs Džono Lenono idėją dūlėti kasetėje, jis pasitelkė pažangiausią mokslą, kad sujungtų praeitį su dabartimi. Tai priminimas, kad technologijos, kurios dažnai demonizuojamos dėl galimo pavojaus menui, tinkamose rankose gali tapti galingiausiu įrankiu tą meną išsaugoti ir perduoti ateities kartoms.
